Mėgautis futbolu amžius nesvarbus: senjorai papasakojo, kokios emocijos verda aikštelėje

 Futbolą žaidžia visi – nuo vaikų iki senjorų, o pamilti šią sporto šaką galima net ir vyresniame amžiuje.

67-erių metų Virginijus Paltanavičius ir 68-erių Rūta Paltanavičienė yra šeima, kuri visa širdimi paniro į futbolo aistras ir jau ne vienerius metus didžiausias emocijas išgyvena žaisdami futbolo vaikščiojant.

„Nesvajojau ir nesidomėjau futbolu, – apie tai, ar kada nors svajojo pati žaisti futbolą pasakojo R. Paltanavičienė. – Žiūrėdavau ledo ritulį, krepšinį, bet futbolu net nesidomėjau. Pradėjau tik maždaug prieš šešerius metus, kai pradėjau vesti anūką į futbolą. Dabar ne tik pati žaidžiu, bet ir esu labai didelė „Sūduvos“ komandos fanė“.

„Ypatingai džiugu, kad moterys surado entuziazmo ir pradėjo tą kultivuoti“, – pridėjo Rūtos vyras Virginijus.

Kalbėdami apie vaikščiojantį futbolą, senjorai pažymėjo, kad tai yra labai gera aktyvumo forma.

„Galėčiau išskirti kelis „J“ – judesys, jaudulys, juokas, jausmai, judumas“, – vardino R. Paltanavičienė.

Nors nugalėti nori kiekvienas, tačiau didžiausia pergalė Rūtai ir Virginijui yra emocijos, gautos futbolo aikštėje.

„Džiaugsmas, juokas.. Yra užfiksuota kadrų, kur pamatęs pats stebiesi, kiek tų emocijų buvo pelnant įvartį ar švenčiant pergalę. Tai nėra kalba apie amžių ar metus, tiesiog apie buvimą kartu, bendravimą, būna labai daug juoko. Mūsų šūkis – „Mes ne kokios senos bėdos, mes juk „Sūdūvos“ pelėdos“, – pasakojo Rūta.

Futbolas vaikščiojant – tai mažojo futbolo atmaina, skirta pritraukti į žaidimą vyresnio amžiaus žmones. Pagrindinė taisyklė – rungtynių metu žaidėjams draudžiama bėgti, jų koja visada turi liesti žemę. Šokti leidžiama tik stovint vietoje ar priimant kamuolį, o smūgiuoti galva – negalima.

Šiemet „Iki“ tapo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) rėmėju – siekdama ne tik palaikyti profesionalus ir mėgėjus, bet ir žaidimu sujungti skirtingas kartas. Nuo mažų ir nuoširdžių klausimų – IKI pergalės!