R.Garastas: apie prastą sezono pradžią, (ne)galimą atsistatydinimą, Europos burtus ir Lietuvos rinktinę (1)

Pokalbis su „Kauno Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu Roku Garastu vyko tuomet, kai UEFA būstinėje buvo traukiami antrojo Konferencijų lygos atrankos burtai. Taigi, viena temų, kurias palietėme ir buvo UEFA burtai. Tačiau pokalbį pradėjome nuo „Kauno Žalgirio“ ir ne itin sėkmingos šio klubo sezono pradžios.

„Na taip, pradžia ne tokia, kokią planavome, ne tokia kokios tikėjomes. Pagrindinės priežastys, galbūt, visą laiką, kol prieš sezoną ruošėmės, turėjome tam tikrus žaidėjus, ant kurių statėme žaidimą. Tas žaidimas šiemet kiek keitėsi nuo praeitų sezonų, buvo noras prisitaikyti prie naųjų žaidėjų, kuriais pavyko pasipildyti ir tuo pačiu ir įvesti naujų dalykų žaidėjams, kad sukeltume motyvaciją.

Tačiau prasidėjus čempionatui nepavyko tų visų geriausių žaidėjų atvesti į geriausią sportinę formą, kad jie būtų susižaidę ir pasiruošę žaisti. Todėl pradėjome čempionatą be kelių pagrindinių žaidėjų, ant kurių tikėjomės statyti visą žaidimą.

Tas išmušė ir neleido įsijausti į čempionatą bei pradėti su tinkama nata, su pozityvumo taškais. Eigoje tikriausiai taip pat daugiausiai prisidėjo žaidėjų kaitaliojimas. Buvo daug rungtynių, kurios buvo tikrai geros ir jose nedaug trūko. Daug progų, bet nepavykdavo įmušti, o kai tokie dalykai stringa, tada ir įtampa atsiranda, ir nesikloja tas kelias kaip norėtume.

Iš trenerio pusės žiūrint, visada viskas turi savo priežastis. Mes žinome, jog šiemet tarpsezonyje šiek tiek daugiau negu visada dėmesio skyrėme komplektacijai, o kai tu kažkur vienur nukreipi daugiau savo dėmesio, tai kažkas kitur šiek tiek nukenčia.

Šiuo atveju procese nukentėjo tie, kam gal atsirado papildoma trauma ir žaidime kažkas praleista, nepastebėta. Tai tokių mini detalių tikrai yra ir viskas taip susiklostė, todėl esame ten, kur esame. O šiaip žiūrint tai ir tose rungtynės būna ir geresnės, ir blogesnės, bet jose nebūna viskas vien gera arba vien bloga. Procesą sekėme, matėme kas kaip yra ir kaip treneris priimi tam tikrus sprendimus bei prisiimi tą galutinę atsakomybę už tai kaip viskas yra ir kur esame“, - tinklalaidėje „FutbolasLT“ sakė R.Garastas.

Turbūt ne kartą yra tekę matyti panašių komentarų „Kada Garastas pasitrauks“ ir panašiai. Kaip reaguodavote į tas žinutes bei komentarus ir kiek savyje gal buvo minčių, kad gal laikas trauktis, gal kažkas geriau padarys?

Visų pirma, aš komentarų niekada neskaitau, nes atsirenku žmones, kurių nuomonę vertinu. Tai čia yra ne tai, kad arogancija, bet tiesiog yra daug piktų žmonių, kurie nori komentaruose išsilieti. Tai aš stengiuosi jų neskaityti.

Jaučiu, kad galutinė atsakomybė yra mano, esu prisidėjęs prie to, kokioje vietoje esame. Tačiau tuo pačiu jaučiu viduje, kad nėra komandoje tų, kurie manimi nebetiki. Kaip tik aš jaučiau iš žaidėjų, jog visi mane palaiko, kad viskas čia šalia, netoli, mes tikime tuo ką darome. Tokie dalykai visada padeda blaiviai iš šono matyti kokia yra situacija. Ir jeigu prisiimi atsakomybę už tai, kokioje vietoje esame, tai aš turiu tokį požiūrį, jog esu pats pirmas, kuris ir turiu padėti iš šitos situacijos išeiti. Aš galiu išanalizuoti, kodėl taip atsitiko, ką reikia pakeisti, kad ta situacija pasikeistų.

Aš ne visada tikiu tais dalykais, kad atėjo naujas treneris ir viskas pasikeitė. Taip būna pradžioje medaus mėnuo – tai gali būti vienerios, dvejos ar trejos rungtynės, bet toliau vėl grįžti į ten kur tu esi tame formavimosi etape su ta komanda. Tai toje vietoje pas mane tokių minčių nėra, jeigu kažkas kiti priimtų tokį sprendimą, vadovai ar panašiai, aš tą visiškaai suprasčiau, rezultatai netenkina, bet viduje su žaidėjais tokių dalykų nebuvo.

Bandome pataisyti tai kas nesigauna ir toliau žiūrėti pozityviai į priekį, kad turime padaryti geriau. Kaip tik turėjome pora savaičių pergalvoti viskam, ką galima būtų išgauti iš to, ką turime ir prie tų traumų, kurias turime. Kad įneštume korekcijų, pasiruoštume per tas dvi savaites, kad ta kita sezono dalis būtų kitokia negu buvo iki dabar. Viskas yra žvilgsnis į priekį, pozityviai, su energija kuri turėtų būti, kad viskas pasikeistų.

Kaip pasikeitė ta komanda nuo paskutinių rungtynių, jau matosi kažkokių naujų žvilgsnių?

Kuo daugiau turi treniruočių, tuo labiau gali daryti įtaką, o kai žaidi kas tris dienas, tavo pagrindinis tikslas yra atsistatyti kitoms rungtynėms. Šiuo metu mes turėjome galimybių atidirbti tam tikrus dalykus, kuriuose galbūt klydome ir praleidome įvarčius, ko pritrūko, jog nemažai rungtynių ir neįmušėme įvarčių, ką mes galime padaryti, kad įmuštume, tai treniruočių procese manau atsispindėjo daug dalykų, kuriuos taisėme, kas mums iki tol nesigavo. Tikiuosi, jog per artimiausias rungtynes mes pamatysime tas koreėkcijas ir pagerėjimus.

UEFA konferencijų lygos burtai. Ar galėjo „Kauno Žalgiriui“ būti blogiau?

Aš manau, kad kaip ir tėvų, taip ir burtų nepasirinksi. Stebi su popkornais ir lauki. Šiuo atveju ištraukė tą komandą, kuri tame krepšelyje buvo viena iš stipriausių, jeigu ne pati stipriausia, tai tokie burtai mums teko.

Bet kaip ir komandai sakiau, mes turėjome labai aiškų tikslą. Jeigu praėjusiais metais mums pavyko praeiti etapą, tai mes nenorėtume to pakeisti. Norėtųsi ir daugiau, todėl ištraukus burtus tie tikslai nesikeičia. Keičiasi tik vieta, į kurią keliausime ir varžovai, kurie pas mus atkeliaus.

Taip, tai yra stipri komanda, bet su kiekviena komanda yra žaidžiama ir aš manau, kad tai yra plano reikalas, mini sėkmės tą dieną, kaip viskas susiklostys, kokias pastangas įdėsime. Tai yra mažos detalės ir mes į tai žiūrime kovingai nusiteikę ir pozityviai. Aišku, norėtųsi, kad viskas būtų ne kalbomis paremta, o aikštelėje savo veiksmais, tai laukiame to laiko ir pamatysime.

Grįžkime prie Kauno Žalgirio 2021 metais, kokias pamokas išmokote po tų dviejų skaudžių pralaimėjimų antrajame rate?

Aišku, buvo skaudu. Po kiekvienų rungtynių mokaisi, bet po pralaimėtų mokaisi daugiau, o po Konferencijų lygų atrankos, kurios turi didelę kainą, mokaisi dar daugiau. Kad suprastume, tai kiekvienos rungtynės kur laimėjai, nebūtinai viskas buvo gerai, o tos, kur pralaimėjai, nebūtinai viskas bus blogai.

Sporte, ypač futbole, tarp pergalės ir pralaimėjimo daugiausiai yra iki 3 procentų skirtumo. Tai visas dėmesys buvo atrasti tuos tris procentus, kokie buvo skirtumai.

Visiems aišku atrodė, jog komanda nėra aukšto lygio, bet kai tu žaidi, tu matai kaip jie išnaudoja kiekvieną centimetrą. Ir jeigu A lygoje atrodo, jog nereikia prieiti, ten jeigu neprieini, iškart seka geras smūgis ir įvartis. Tokie dalykai manau ir man, ir žaidėjams davė pajausti, kaip tu turi tom rungtynėms ruoštis, tokiems varžovams, kurie galbūt turi ir žaidėjų kažkur rungtyniaujančių aukščiau, galbūt augę kitokioje aplinkoje su kitu lygiu. Bandėme tuos tris procentus eiti aplinkui ir susirasti tas dalis, kurios dabar kai žaisime bus mūsų tikslas, kad tos dalys būtų geresnės ir tie trys procentai būtų į mūsų pusę.

Ką tik ištraukti antrojo rato burtai. „Derry City“ ir „Riga. Koks pirmas įspūdis?

Aš gal dar grįšiu prie to, jog pas mus yra noras fokusuotis į pirmus varžovus, o kas ten laukia antrame, trečiame etape.. praėjus pirmą, galvosime apie antrą.

Ar daug pasikeitimų matai nuo to laiko kai pats dirbai Lietuvos rinktinės trenerių štabe, tiek proveržyje, tiek žaidime?

Praėjo jau beveik treji metai. Per tą laiką ir kitas treneris V.Urbonas turėjo savo ciklus, dabar V.Ivanauskas prie rinktinės vairo stovi, tai skirtumų tikrai yra. Ta kartų kaita visų žaidėjų, kurie išeina, kurie ateina į jų vietą, jaučiasi labiausiai, jog yra daug jaunų žaidėjų, kurių prie mūsų nebuvo. O iš paties žaidimo stiliaus, tai galbūt mes norėjome daugiau patys kurti kažką, žaisti su kamuoliu.

Man labiausiai jaučiasi tas mėtymasis, o kaip jau prieš tai sakiau, aš netikiu tom didelėm ir dažnom trenerių kaitom. Ne visada jie šie dalykai būna lemiami. Norisi, kad būtų kažkokios ilgalaikės vizijos turėjimas, o daugiau į trenerių darbo detales gilintis ir kalbėti aš nenorėčiau. Kritikuoti ar komentuoti būtų labai neetiška.

Lietuvos rinktinės nulis taškų per tas ketverias rungtynes. Dėsningas rezultatas?

Pagal tai, ką demonstravo ir pagal tokias klaidas kur darė, tai manau vienur, kitur galėjo būti vienu, kitu įvarčiu mažiau, bet taip gavosi, jog neatrodė stipriai. Aišku matėsi ir pirmose, ir antrose rungtynėse, ypač dabar paskutinėse, buvo aiškus žaidimo planas, ir pasirinktas modelis, ir buvo ne vienas pavojingas momentas prie varžovų vartų, bet visose rungtynėse, ką minėjo ir treneris komentaruose, jog trūksta tų paskutinių ėjimų, ir jie lemia pavyks tau laimėti ar nepavyks.

Aš manau, kad yra dalykų, kurie per visas rungtynes labai ryškiai matėsi, kai mes prie varžovų vartų nepriėmėme gerų sprendimų, o varžovai priėmė, atrado skylių ir įmušė įvarčių, kažkur tame dėsningumų yra.

---

Visą pokalbį su R.Garastu klausykite tinklalaidėje „FutbolasLT“: