Andrius Šipaila, Sergejus Maslobojevas ir Igoris Osininas | Organizatorių nuotr.

Andrius Šipaila, Sergejus Maslobojevas ir Igoris Osininas | Organizatorių nuotr.

 Šiuo metu geriausias Lietuvos kikboksininkas 32-ejų metų Sergejus Maslobojevas (31-5, 19 nokautų) jau šiandien Utrechte (Nyderlandai) antroje savo „Glory“ organizacijos kovoje susitiks su 26-erių metų Nyderlandų kovotoju Roeliu Mannaartu (25-2, 12 nokautų).

S.Maslobojevo ir R.Mannaarto dvikovą tiesiogiai galės stebėti „UFC Fight Pass“ vartotojai, o visą eigą sekti „Sportas.lt“ portale. „Super Fight Series“ kovų programa turėtų prasidėti šeštadienį nuo 20:00 val. Lietuvos laiku, o prieš lietuvio ir olando kovą įvyks dar keturios dvikovos. Tikėtina, kad S.Maslobojevas į ringą žengs maždaug 21:30 val.

Su S.Maslobojevu į šį turnyrą kaip jau įprasta vyko ir jo ilgametis treneris iš „Sparta Gym“ klubo Andrius Šipaila, kuris prieš artėjančią kovą su portalu „Sportas.lt“ papasakojo apie pažintį su S.Maslobojevu ir jų darbą kartu, pasidalino mintimis apie savo darbą ringo kampe, kalbėjo apie psichologijos svarbą, įvertino R.Mannaartą, apibūdino jo stilių bei užsiminė apie kovos planą.

Kaip klostėsi S.Maslobojevo ir R.Mannaarto svėrimai bei ką prieš turnyrą kalbėjo kovotojai galite skaityti paspaudę čia.

– Kokia buvo jūsų su Sergejumi pažintis?

– Mūsų pažintis nebuvo kažkokia išskirtinė. Jis sportavo kitame klube, mes atėjome į tą klubą sparingams ir kartu padirbėti. Sergejus pamatė kaip mes dirbame, paklausė, ar gali prisijungti. Kai jis laimėjo pirmąjį KOK čempiono diržą, jis ruošdavosi pas mus. Jo treneriams iš kito klubo nelabai patiko, kad jis vaikšto pas mus, todėl mes sutarėme, kad jis prisijungs prie mūsų.

– Kaip vystėsi jūsų tobulėjimas kaip kovotojo ir kaip trenerio per tuos beveik dešimt metų?

– Sergejus manimi įgavo didesnį pasitikėjimą. Dažniausiai klubuose būna vienas kovotojas, dėl kurio labiausiai dirbama, o pas mane yra nemažai tų pagrindinių Lietuvos kovotojų. Gavosi taip, kad jis 2012 m pralaimėjo dvejuose „Biggers Betters Boxing“ turnyruose bei pradėjo dirbti su manimi. Sekančiais metais mes jau laimėjome „Biggers Betters Boxing 17“ aštuntuką Lenkijoje, kur tikrai buvo geri ir garsūs boksininkai.

Ten buvo toks garsus ringo teisėjas iš JAV, kuris yra dirbęs ir Mike'o Tysono kovose. Jis tada pasakė, kad dar nėra matęs tokio didelio patobulėjimo per tokį sąlyginai trumpą laiką. Vėliau mes tame bokso pasaulyje laimėjome ir dar vieną aštuntuką.

– Komandiniame sporte būna didelis trenerių štabas, daug žaidėjų, kurie dažniausiai išlaiko labiau darbinius santykius. Kiek svarbu jūsų sporte su kovotoju būti dar ir draugais?

– Svarbu gerai sutarti su visais. Individualaus sporto trenerio darbas yra toks, kad tu turi būti ne tik treneris, bet ir geras psichologas, guodėjas, palaikytojas, padrąsintojas ir t.t. Ypač koviniame sporte, kur psichologija sudaro didžiąją dalį tavo kovos. Aukštame lygyje mušti tiek koja, tiek ranka moka kiekvienas ir nereikia net „Glory“ lygio. Visgi laimi tas, kuris yra daugiau atsipalaidavęs, o tai ir yra psichologija.

– Kiek procentų kovos sėkmę nulemia ta psichologija?

– Manau, kad 50 procentų tai drąsiai. Arba kovotojas gali visiškai sužlugti, arba ji gali padėti. Kai pas mane ateina jauni sportininkai, man pradžioje svarbiausia, kad jis turėtų charakterį, nes išmokinti kaip mušti ranka ar koja, kaip judėti – problemų tikrai nebus. Dažnai būna pastovus trūkumas charakterio, atsiranda scenos baimė... Dažnai taip būna, kad treniruotėse gali plėšyti kriaušes, gerai sparinguotis, o tik žengs į ringą ir viskas – nieko nebelieka. Tai susiję su kortizoliu – streso hormonu, kaip jis kyla. Kortizolis labai užrūgština organizmą, todėl naujokų kovose atrodo, kad jie jau pirmame raunde labai greitai pavargsta, jiems linksta kojos ir atrodo, kad vaikšto ne po ringą, o po smėlį.

– Ir tai net nesusiję su jų fiziniu pasiruošimu?

– Ne, tai daugiau susiję su scenos baime ir iš to kylančiu kortizolio kiekio organizme.

– Kaip galima valdyti kortizolio kiekį organizme?

– Jį valdyti galima šarminant organizmą, bet šiaip tai su patirtimi ateina tas ramumas. Yra trys priešstarinės būklės ir kiekvienam žmogui reikalingas skirtingas apšilimas. Būna, kad prieš startą žmogų krečia, jis pradeda drebėti, tai jam reikalingas ramus apšilimas, nes jeigu tu jam duosi dar daugiau tempo, jis išėjęs į ringą nesupras kur papuolė.

– S.Maslobojevas yra sakęs, kad jūs visą raundą tylit ir klaidas ir visą informaciją pasakote tik per minutės pertraukėlę. Kaip jums pavyksta būti tokiu ramiu kovos metu ir kodėl nešaukiate?

– Isteriškai nesistengiu šaukti kažkokių nesąmonių – mušk kairį, dešinį, viršutinį, tiesų, bėk, šok... Kovotojas realiai nesupras ringe ko tu iš jo nori. Ir krepšinyje niekas nesako – bėk į kairę ar dešinę ir nerėkia per garsiakalbį kažkokių taktinių manevrų. Taip pat ir čia, nemanau, kad tai labai kažką pakeistų. Gali pasakyti, kad laikyk aukščiau ranką ar pradėk nuo dešinės rankos ir panašiai, bet pasakyti esmę yra skirta būtent ta minutė tarp raundų. Kartais reikia ramiai per ją kalbėti, kartais ne taip, priklauso nuo to, kaip kovotojas jaučiasi. Būna, kad tenka ir per veidą užvažiuoti, kad grįžtų iš kosmoso į šitą pasaulį.

– Ar Sergejaus pasirodymas labai pasikeičia po pirmosios pertraukos? Kokie gali būti pavyzdžiai iš jūsų pokalbių per pertraukėlę?

– Priklauso nuo to, kaip vystosi pati kova. Jeigu viskas gerai pirmame raunde, tai nėra ko per daug keisti. Bet būna tokių niuansų, kad kai prasideda kova, tu pastebi, kad varžovas silpnai jaučiasi artimoje distancijoje arba nemoka dirbti nuo savęs ir yra pripratęs dirbti einant į priekį. O jeigu jau tu pradedi eiti į priekį, jis nebemoka dirbti. Būna ir atvirkščiai – dirba antru numeriu ir laukia tavęs, bet jeigu tu jį provokuoji ir nededi nei žingsnio į priekį bei priverti jį pradėti, jis neatlaiko ir pradeda daryti masiškai klaidų.

Būna, kad kovą užsukinėjant į dešinę pusę, varžovas moka judėti ir dirbti, bet jeigu tu jį užsukinėji į kairę – jam jau nebepatogu, pradeda pintis kojos, nebemoka atakuoti. Tokius taktinius sprendimus galima pakeisti kovos eigoje ir tai gali pakeisti visą kovą.

Turėjome kovą su prancūzu Stephane'u Susperregui, kuris neseniai Diuseldorfe vykusiame „Glory“ turnyre nugalėjo gana aukštai šioje organizacijoje stovinį brazilą Felipe Micheletti. Kai mes kovojome dėl WAKO PRO diržo, tai pamačiau, kad jis nemoka eiti į kairę pusę ir kai tai daroma, jis visą laiką pralaimi tą atkarpą. Mes naudojome tą taktiką ir iš jo nieko nebeliko – jis pralaimėjo keturiais nokdaunais ir atrodė, kad žiūrėtum visai kitą kovotoją, o ne jį.

– Ar lyginote S.Maslobojevo ir R.Mannaarto kovas su Antonio Plazibatu? Abu kovotojai 2018 m. jį įveikė mažiau nei dviejų mėnesių laikotarpyje.

– Sudėtinga tokias kovas įvertinti. A.Plazibatas yra labai geras kovotojas, jis dabar „Glory“ organizacijoje turi jau tris pergales. Tuo metu pas jį buvo pereinamasis laikotarpis, nes tada jis sportavo Kroatijoje ir buvo apmąstymuose, ar važiuoti į Olandiją, ar likti Kroatijoje. Dabar jis persikėlė į Olandiją ir čia sportuoja bei rodo geresnius rezultatus. Su R.Mannaartu jis kovojo +95 kg svorio kategorijoje, su mumis kovojo iki 93 kg. Tada jis darėsi savo svorį, buvo greitesnis ir panašiai. Labai sudėtinga lyginti šias kovas.

Čia taip pat, kaip kad žaidžia „Liverpool“ su „Barcelona“, o „Barcelona“ žaidžia su PSG. Vieni kitus gali nugalėti. Tokiame lygyje negali spręsti, kad jeigu „Liverpool“ nugalėjo „Barceloną“, o „Barcelona“ pralaimėjo PSG, tai būtinai „Liverpool“ įveiks ir PSG. Taip pat yra ir čia – vienam vienas gali būti patogesnis, kitam – kitas.

– Iš kurios R.Mannaarto kovos galima buvo įžvelgti daugiausiai jo trūkumų?

– Pas jį nėra per daug tokių trūkumų, kaip kad kalbėjome ir išskyrėme S.Susperregui bėdą. Mano manymu, R.Mannaartas mėgsta statišką darbą, taip pat mėgsta, kada viskas vyksta gražiai, techniškai ir yra mažai judėjimo. Jį reikia įvelti į tą kampų atkirtinėjimą, užsukti į vieną, į kitą pusę, priversti jį daug judėti ir jeigu jis nepratęs prie to didelio judėjimo, automatiškai pradės greitai pavargti. Mes daug dirbame dėl to judėjimo ir tai gali būti mūsų pranašumas. Svarbiausi, neįsivelti į jo statišką žaidimą – kas daugiau kam pataikys. Jeigu Sergejus neįsivels į tai, jis gali drąsiai laimėti šią kovą.

Tai buvo pirmoji interviu su A.Šipaila dalis. Kitą savaitę „Sportas.lt“ galėsite skaityti trenerio mintis apie kikbokso situaciją Lietuvoje, kovinio sporto problemas mūsų šalyje ir pasaulyje, sirgalių kovų stebėjimą ir supratimą bei patarimus, kaip pradedančiajam gerbėjui labiau įsigilinti į kovinį sportą ir geriau suprasti teisėjų vertinimus.

Titas Pacauskas
Sportas.lt
info@sportas.lt

Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.

DISKUSIJA
Visi (1)
Registruoti
Anoniminiai (1)
Skelbti
Rodyti daugiau komentarų
Tvarkaraščiai
Rezultatai
Lentelės

2020/21 m. LKL

01-30 „Rytas“ 17:20 „Lietkabelis“
01-31 „Juventus“ 17:00 „Žalgiris“
01-31 „Nevėžis-Optibet“ 17:00 „Pieno žvaigždės“
01-31 „Šiauliai“ 17:20 „Cbet“

2020/21 m. Eurolyga

01-28 „Chimki“ 21:00 „Fenerbahče“
01-28 „Olympiacos“ 21:00 „Barcelona“
01-28 „Maccabi“ 21:05 „Anadolu Efes“
01-28 „AX Armani“ 21:45 „Zenit“
01-29 „Panathinaikos“ 21:00 „Valencia“
01-29 ALBA 21:00 „Real“
01-29 CSKA 21:00 „Bayern“
01-29 „Crvena Zvezda“ 21:45 ASVEL
01-29 „Baskonia“ 22:00 „Žalgiris“
Tvarkaraščiai
Rezultatai
Lentelės

Anglijos „Premier“ Lyga

Ket 01-28 Tottenham Hotspur 22 : 00 Liverpool
Šeš 01-30 Everton 14 : 30 Newcastle United
Šeš 01-30 Crystal Palace 17 : 00 Wolverhampton …
Šeš 01-30 Manchester City 17 : 00 Sheffield United
Šeš 01-30 West Bromwich … 17 : 00 Fulham
Šeš 01-30 Arsenal 19 : 30 Manchester United
Šeš 01-30 Southampton 22 : 00 Aston Villa