Šalies plaukimo genetika: spragos sistemoje, masiškumas, lyderių likimai ir JAV faktorius (4)
Plaukimas | Scanpix nuotr.
„Visose sporto šakose laikai ir vaikai keičiasi, – net neabejoja Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentas Saulius Binevičius. – Neretai tėvai įspėja iš anksto, kad iš jų vaiko sportininko nebus, kad nereikėtų spausti, kad vaikai greitai pavargsta, yra labai užsiėmę, nes lanko dar kelis būrelius. Tai girdėdami vaikai praranda visas ambicijas, alkį pergalėms ir medaliams“.
S.Binevičius apgailestavo, kad šiais laikais pagrindiniais vaikų vedliais tapo pinigai, išmanieji telefonai, televizoriai...
„Pati sporto politika yra nukreipta į senjorus, neįgaliųjų integraciją, – pabrėžė sportas.lt pašnekovas. – O vaikai ir sportas yra nustumti į šoną. Jei situacija nesikeis, ateityje olimpiečių turėsime vis mažiau ir mažiau“.
Tačiau S.Binevičius prisipažino besiviliantis, kad ne viskas yra prarasta. „Lietuvos plaukimo federacija puikiai dirba, turime plaukimo rinktinę ir jos lyderį Daną Rapšį – mūsų vaikų idealą, – priminė buvęs olimpietis. – Kiti rinktinės nariai taip pat turi puikių pasiekimų, turime profesionalių trenerių, o sporto mokyklose bei klubuose sportuoja apie 10 tūkst. vaikų“.
Pasak specialisto, masiškumas leidžia atsiskleisti talentams – jau dabar į rinktinės duris beldžiasi Kotryna Teterevkova, Aleksas Savickas, Daniilas Pancerevas, Smiltė Plytnikaitė, Patricija Kondraškaitė bei kiti, laukiantys savo laimės valandos.
Iššūkiai talentams
S.Binevičiaus teigimu, treneriai baseinuose mokina vaikus plaukti įvairiais būdais ir stengiasi atrasti imliausius, gabiausius, geriausiai slenkančius vandenyje. „Bet jei į treniruotes ateina talentingas vaikas, jis savo amžiumi, grybšniais, sugebėjimais natūraliai lenkia savo bendraamžius – ką jiems besakytumei, jie viską išpildo geriausiai, idealiausiai, – apie talentų paieškų įmantrybes kalbėjo pašnekovas.
Neretai tokie vaikai tobulėja žaibiškai – kartais juos net reikia prilaikyti nuo varžybų kiekio bei kitų sporto šakų vilionių. „Nes dažniausiai tokie vaikai būna talentingi ir kitose sporto šakose, – nusišypso S.Binevičius. – Daugelis trenerių ir tėvelių nori, kad šie vaikai plauktų visose varžybose... Taip prasideda akla medalių medžioklė varžybose, o tikslinga treniruočių metodika neretai būna pamirštama“.
S.Binevičius su apmaudu primena, kad ne visi sportui gabūs vaikai „priauga“ iki suaugusiųjų sporto.
„Nebūna atliktas atitinkamas krūvis, – priežastį įvardijo LPF viceprezidentas. – Be to, vaikai, vaikystėje buvę žvaigždėmis tarp bendraamžių sustoja tobulėti, nes jie tiesiog nežino, kas yra pralaimėjimo kartėlis. Paauglystėje keičiasi ir kūno sandara, prasideda savęs paieškos ir tuomet iš paskos sekę plaukikai pradeda lenkti. Ne visi talentai atlaiko šį psichologiškai sunkų etapą. Būtent tada turime didžiausius praradimus sporte. Bet juk yra tų, kurie išsilaiko ir išplaukia į didžiuosius vandenis bei džiaugiasi šlove“.
Keičiasi patirtis
Paprašytas palyginti sporto metodikų kaitą bėgant metams, 41-erių trijų olimpinių žaidynių dalyvis S.Binevičius nusijuokė: „Viskas tikrai labai pasikeitė nuo mūsų laikų“.
„Akivaizdžiausias pokytis, manau, yra tame, kad iš sporto salių traukiasi štangos ir svarmenys – jų vietą užima koordinaciniai pratimai, TRX diržai ir kitos metodikos, – šypsojosi S.Binevičius. – Tačiau nepaisant visokiausių seminarų bei metodikų baseine, aš laikausi pozicijos, jei atitinkamame amžiuje sportininkas neįveikia tam tikro skaičiaus kilometrų, nesustiprėja fiziškai, nepasirengia psichologiškai, išgyvendamas pergalių ir pralaimėjimų situacijos, Lietuvos rinktinės lygį bus sunku pasiekti“.
Sistemos bei metodikos keičiasi ir, pasak pašnekovo, kas nesugeba keistis kartu su laiku, neturi galimybės plačiai pažvelgti į naujoves, gali tapti Lietuvos čempionatų lyderiais, bet iki pasaulinio lygio bus toli.
Pats S.Binevičius rengia Lietuvos plaukimo pirmenybes, teisėjauja Europos bei Pasaulio čempionatuose, jau laukia Tokijo olimpinių žaidynių, į kurias buvo atrinktas darbuotis teisėju.
„Ar to nepakanka? Turbūt, ne, nes man patinka tai, ką darau“, – dar kartą nusijuokė S.Binevičius, ne pirmus metus kartu su Giedriumi Martinioniu organizuojantis šalies plaukimo „Grand Prix“ varžybas.
„Dažnai prisimenu, kad tokių turnyrų būdavo reta, kai pats sportavau, – teigė S.Binevičius. – Tai, ką šiuo metu darome su kolegomis, galėdavai pamatyti tik Vokietijoje, Danijoje, Italijoje, nes jie turėdavo ne tik daug talentingų plaukikų, bet ir olimpinius, 50-ies metrų baseinus, laiko skaičiavimo sistemas“.
Trūko varžybų
Pradėjęs dirbti Kauno plaukimo mokykloje S.Binevičius su treneriais 25 metrų baseine eilę metų priimdavo svečius iš kaimyninių šalių. Nors pradžia gal buvo atsargi, bet vėliau dalyviai jau nebetilpdavo į rūbines.
„Dėl ko tai vykdavo? Mūsų mokykla yra viena didžiausių Lietuvoje, joje dirba daug gerų trenerių, treniruojasi daug jaunųjų plaukikų, kurie buvo ir yra Lietuvos savo amžiaus grupių lyderiai, – pasakojo S.Binevičius. – Visi stengdavosi išvykti į tarptautines varžybas, kiti laukdavo varžybų „namuose“, į kurias atvyks užsienio plaukikai“.
Tuomet tarp trenerių išsiskyrė daug su sportininkais keliaujantis treneris G.Martinionis.
„Tarp daugybės Giedriaus keliaujančių sportininkų buvo ir Rūta Meilutytė, kuri mušė visus rekordus, laimėdavo visus turnyrus, – priminė S.Binevičius. – Svečiai iš smalsumo ir dėl draugiškų santykių kaip virusas pradėjo vykti pas mus. Netilpdavome į mažus baseinus, todėl teko keltis į didesnius, talpesnius, laiko skaičiavimo sistemas turinčius baseinus“.
Šiais metais taip pat jau yra suplanuoti trys „Grand Prix“ etapai: kovo 6-7 dieną varžybos vyks Alytuje, birželio 19-20 dieną – Kaune, Girstučio baseine, o spalio 22-23 dienomis – „Klaipėdos baseine“.
Svajonių šalis?
Išgirdęs klausimą apie talentingam jaunimui suteikiamas galimybes sportuoti bei mokykis Jungtinėse Amerikos Valstijose, S.Binevičius kiek susimąstė.
„Manau, daugeliui plaukikų tai yra svajonių šalis... Kodėl? Mūsų sporto mokyklos puikiai paruošia sportininkus Europos jaunučių olimpiniam festivaliui (EJOF), Europos jaunimo čempionatui, bet vėliau mūsų rankos būna surištos – negalime padėti sportininkams tobulėti, – kalbėjo S.Binevičius. – Buvę sporto šakų lyderiai pradingsta, nes neturime specialių rengimo centrų, nėra bendro modelio ir strategijos“.
S.Binevičiaus teigimu, 16-18 metų jaunimui reikia daugiau mokytis, treniruotis tiek vandenyje, tiek salėje.
„Visi šio amžiaus sportininkai privalo turėti ne tik trenerį, bet ir bendro fizinio parengimo specialistą, gauti maitinimą, rasti laiko poilsiui, – vardijo S.Binevičius. – Bet svarbiausia yra plaukti ir treniruotis su stipriausiais ne grupėse, o šalies plaukikais bei nuolat keliauti... Mes tokių sąlygų neturime“.
Jaunieji talentai, tapę Europos čempionatų ar EJOF finalininkais, jau kitais metais turi varžytis su suaugusiaisiais. „Įsivažiuoti jiems prireikia kelerių metų, gal net daugiau. Ir negavę finansavimo, nesugebėdami suderinti mokslų, sporto ir aplinkos pagundų daugelis traukiasi iš didžiojo sporto“, – apgailestavo S.Binevičius.
Ryškiems talentams kaip R.Meilutytė ir D.Rapšys, pasak specialisto, JAV niekada nebuvo svajonių šalis. „Nes jie buvo lyderiai jaunime, jie sugebėjo iškart įšokti į suaugusiųjų traukinį, jie iškart tapo profesionalais, gaunančiais atlyginimus ir premijas, – kalbėjo S.Binevičius. – Mokslai jiems sunkiai suderinami, jie – savo srities profesionalai, tam jie atiduoda visą savo laiką, jėgas, aukoja draugus, gimtadienius. Jie susidurs su sunkumais, kai baigs sportininko karjerą, kai reikės įsitvirtinti gyvenime... Tarp normalių žmonių atrasti vietą. Kodėl niekas apie tai nekalba? Turime rentas? Puiku, tai bus jų pajamų šaltinis... Bet ką jie dirbs?“
Pasak S.Binevičiaus, mūsų šalies universitetuose nerasime sąlygų, kurias gali pasiūlyti JAV aukštosios mokyklos – profesionali sporto komanda ir rimtas požiūris į mokslus.
„Privalai būti stiprus abejose srityse – jei atitinki abu kriterijus, gauni stipendiją, vyksti į stovyklas, įgyji išsilavinimą, – lenkė pirštus S.Binevičius. – Taip, Amerikoje prapuola daug mūsų talentų. Ten išvažiavę jie negrįžta su puikiais rezultatais. Tačiau JAV universitetai kasmet jiems skiria 30-50 tūkst. dolerių. Šie pinigai yra skiriami pilnaverčiam gyvenimui, mokslams, knygoms, stovykloms, aprangai, maistui. Natūralu, kad aukštosios mokyklos turi savo čempionatus ir jiems nuolat rengiasi. Sezono metu treneriai ten negalvoja, kaip geriau pasirengti Europos čempionatu, jų tikslas – NCAA. Baigiasi NCAA sezonas – ruoškis asmeniškai, plauk su klubu...“
S.Binevičiaus teigimu, vienas geriausių JAV aukštųjų mokyklų pavyzdžių – olimpinių žaidynių finalininkas Simonas Bilis.
„Bet dėl visų mano išvardintų priežasčių, manau, Amerika mūsų lyderiams – ne, tačiau visiems kitiems – didžiulis „taip“, – nusišypsojo S.Binevičius.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
