Istorija grįžta: purvini NKVD vadovo L.Berijos veiksmai Sovietų Sąjungos futbole

Futbolo portalas Ivartis.net pristato dar vieną rubrikos „Istorija grįžta“ numerį. Kiekvieną penktadienį lankytojai turi galimybę prisiminti po vieną gerai žinomą istorinį įvykį.

Suskambo paskutinysis teisėjo švilpukas, išvargę Maskvos „Spartak“ žaidėjai griuvo ant kelių ir negalėjo patikėti, jog sugebėjo triumfuoti šiose Rusijos taurės pusfinalio rungtynėse: jie rezultatu 3-2 įveikė Tbilisio „Dinamo“ ekipą, taip paneigdami prognozes.

Tribūnose, vienas „Spartak“ įkūrėjų, Nikolajus Starostinas, priiminėjo sveikinimus iš aplinkui esančių žmonių, tačiau bespaudžiant rankas, jam užkliuvo vieno, smulkaus sudėjimo, kresno ir brangiu švarku apsivilkusio veikėjo žvilgsnis. Jis nebuvo sveikinantis, jis buvo persmelktas didžiulės neapykantos. Nikolajus žinojo, jog jo likimas yra nulemtas. Tas žmogus buvo Lavrentijus Berija, Sovietų Sąjungos represinės organizacijos NKVD vadovas.

Lavrentijus Berija | fb.ru nuotr.

L.Berija gimė 1899 metais Gruzijoje, dalyvavo pirmajame pasauliniame kare, o vėliau persikėlė į Rusiją, dalyvauti revoliucijoje. 1919 metais vyras tapo ypatingosios komisijos ČK, kuri buvo NKVD pradininkė, nariu. Per korupcijos, papirkinėjimo ir nužudymo kelius, gruzinas tapo vienu svarbiausiu savo regiono padalinio žmogumi.

Vėliau, tapęs diktatoriaus Josifo Stalino dešiniąja ranka, Maskvoje jis tapo NKVD vadovu. L.Berija nesunkiai pašalindavo jam trukdžiusius visuomenės atstovus, NKVD tarnybos žmonės, juos ištremdamas arba nužudydamas, o vėliau pakeisdamas sau lojaliais asmenimis.

Užėmęs šią poziciją, L.Berija taip pat tapo įtakingiausios NKVD sporto organizacijos „Dinamo“ vadovu, praktiškai, visos Sovietų Sąjungos futbolo galva. Jis mėgo futbolą dar nuo ankstyvų jaunystės dienų ir buvo ištikimas Tbilisio ekipos gerbėjas. Tačiau Maskvos „Dinamo“ klubas (priklausęs minėtai organizacijai) buvo nuolat užgožtas „Spartak“ ekipos.

„Spartak“ futbolininkai 1939 metais | footballinfoto.narod.ru nuotr.

„Spartak“ vadovavo broliai Starostinai (Nikolajus, Andrejus, Aleksandaras ir Piotras). Įprastai, L.Berija galėtų eliminuoti oponentus taip pat paprastai, kaip susitvarkydavo su bet kokiu kitu savo priešu. Tačiau atsikratyti tokios organizacijos kaip „Spartak“ nebuvo lengva – ji buvo per daug populiari, o aukščiau paminėti vadovai mėgavosi laisve ir apsauga, remiami senojo NKVD valdančiojo režimo.

Visgi naujajam NKVD vadovui tai buvo nė motais, jis pradėjo rinkti duomenis ir stebėti naujuosius taikinius, ieškodamas bent menkiausios prielaidos juos suimti. Tuo metu sklandė gandai apie tai, kad 1935 metais vykęs „Spartak“ turas Paryžiuje buvo suteptas nešvariais pinigais, taip pat pats ekipos žaidimas pasirodė kiek „buržuažiskas“ Sovietų Sąjungos standartais – jie žaidė modernų ir gražų futbolą. Tačiau aukščiau viso to buvo N.Starostino palaidūniškas gyvenimo būdas. Pastarasis, suprantama, palaikė artimus ryšius su Maskvos inteligentija. L.Berijai tiesiog reikėjo surasti būdą sujungti taškus, o Rusijos taurės varžybos 1939 metais tapo kulminacija ir puikiu būdu suvesti asmenines sąskaitas.

Tbilisio „Dinamo“ komanda | dinamo-tbilisi.ru nuotr.

Tų metų rugsėjo 8 dieną, Maskvos „Dinamo“ stadione įvyko „Spartak“ ir Tbilisio „Dinamo“ dvikova dėl patekimo į finalo varžybas. Atkakliose rungtynėse 2-1 triumfavo „Spartak“ klubas, bet mačą nulėmęs įvartis krito po sumaišties baudos aikštelėje, o Gruzijos ekipa po mačo oficialiai pareiškė, jog įvartis neturėjo būti įskaitytas, nes neva kamuolys nekirto vartų linijos. Šis prašymas buvo atmestas, o „Spartak“ po kelių dienų kėlė į viršų trofėjų, kai finale nugalėjo Leningrado „Staliniečius“ 3-1.

Visgi triumfas Maskvos gatvėse greitai nuslūgo, kai „Spartak“ buvo informuoti apie tai, kad pusfinalio mačas turi būti peržaistas. Šį įsakymą davė centrinis komunistų partijos komitetas, tačiau tai buvo aišku, kaip dieną – čia savo trigrašį įkišo L.Berija. Pirmą kartą, komanda, laimėjusi finalą, turėjo sugrįžti žaisti pusfinalio rungtynių. 80 tūkstančių žmonių susirinko stebėti peržaidžiamo mačo, šį kartą „Spartak“ ir vėl laimėjo 3-2, o rungtynės buvo pavadintos vienos geriausių sovietų futbolo istorijoje.

Tai buvo pažeminimas L.Berijai, kuris iš karto po finalo pasiraitė rankoves ir ėmėsi veiksmų – jis išdavė įsakymą ištremti Nikolajų ir jo brolius. Jiems buvo paskirtos 10 metų bausmės gulaguose (darbo lageriai). Sovietų Rusijoje žmonės buvo tremiami už menkiausius nusikaltimus, o priežastis, dėl kurios buvo ištremti Starostinai buvo labai keista.

Po jų draugų „prisipažinimo“, jie buvo apkaltinti bandymu nužudyti J.Staliną 1937 metų kultūros parodoje Raudonoje Aikštėje. NKVD pareiškime buvo pareikšta, jog „Spartak“ žaidėjai savo šortuose laikė ginklus ir jie laukė N.Starostino ženklo, kada galės juos išsitraukti. Tai buvo dar vienas absurdiškų kaltinimų pavyzdys, tačiau L.Berija vėliau tiesiog apsiėjo priežastimis, jog klubas atliko įvairias machinacijas juodojoje rinkoje, kartu rodydami buržuaziškus žaidimo elementus sovietų futbole. Vėliau A.Starostinas buvo laikinai išlaisvintas J.Stalino sūnaus Vasilijaus, kuris liepė treneriui stoti prie naujo klubo VVS vairo, bet vėliau L.Berija jį ir vėl sulaikė bei ištrėmė visam gyvenimui.

Po J.Stalino mirties prasidėjo „destalinizacija“ ir N.Starostinui buvo suteikta amnestija. Jam ir jo broliams kaltinimai buvo panaikinti, panaikinant visus „neteisingus“ kaltinimus. N.Starostinas tapo Sovietų Sąjungos nacionalinės rinktinės treneriu, o 1955 metais vėl tapo „Spartak“ prezidentu.

Visgi L.Berijos purvini veiksmai yra prisimenami iki šiol. Maskvoje taip pat buvo įsikūręs CSKA klubas, kuriam atstovavo Raudonosios Armijos kareiviai. NKVD vadovas sugebėjo persivilioti nė vieną žaidėją į savo komandą, o vienas iš bjauriausių pavyzdžių tapo jo elgesys, kai buvo sumeluota vienam jaunam futbolininkui, jog jo tėvai bus paleisti iš gulagų, nors jie buvo nušauti prieš kelis mėnesius. Visgi papirkinėjimas, grasinimai ir šmeižtas nepadėjo L.Berijai pasiekti savo tikslo – CKSA ir toliau demonstravo revoliucinį ir akį traukiantį futbolą, kurio architektas buvo buvęs „Dinamo“ treneris Borisas Arkadievas.