V.Collet: paskutinės 15 sekundžių man truko lyg 15 minučių

Prancūzijos rinktinė pirmą kartą per pastaruosius 65-erius metus dvejose pirmenybėse iš eilės iškovojo medalius.

Pernai Tony Parkerio vedami prancūzai tapo Europos čempionais, o šiemet Pasaulio taurėje Boriso Diaw ir Nicolo Batumo žaidimas lėmė bronzos medalius. Abusyk buvo nugalėta Lietuvos rinktinė.

„Esame laimingi, nes žinojome, kaip bus sunku žaisti po 18 valandų. Žinome, kad bus sunkios rungtynės. Ne tiek daug komandų galėjo pasiekti šį tikslą, o mes tai padarėme. Tikėjome savimi ir laimėjome. Palyginus su kitomis ekipomis, pasiekėme tikrai daug. Didžiuojuosi visa komanda. Tai buvo mūsų tikslas, nors ir atrodė labai sunkiai įgyvendinamas“, – kalbėjo B.Diaw.

– Ar nebandėte įkalbinėti T.Parkerio žaisti rinktinėje?

– Aš jam visus metus sakiau, kad žaistų rinktinėje, bet tikrai jį suprantu, nes sezonas buvo sunkus. Tony visada buvo su mumis, stebėjo rungtynes, palaikė mus. Mes iškėlėme aukštą tikslą, nes Prancūzijos komanda nėra vien pavardės. Tai yra žaidimas, nepaisant praradimų. Mes tiesiog norėjome parodyti visiems, jog mokame laimėti be Tony ir kitų vyrukų.

– Iškovojote medalius dvejus metus iš eilės. Kur jūsų komandos paslaptis?

– Mes tai kūrėme metai po metų. Manau, kad apie dešimtmetį sunkiai dirbome kurdami šią komandą. Daugelis esame vienos kartos. Ispanija dominavo trejus ar ketverius metus, nes žaidė vienos kartos rinktinė. Dabar mūsų karta susijungė su jaunesne karta ir mes suradome bendrą kalbą. Taip, jaučiuosi labai senas (Juokiasi), bet tikrai mokame rungtyniauti kartu.

– Šį kartą vėl nugalėjote lietuvius. Jums ši komanda paranki?

– Jie žaidžia gerai, mes žaidžiame gerai ir pasiekiame turnyro svarbiausias kovas. Tiesiog susitinka dvi geros rinktinės ir kažkuri laimi. Smagu, jog tai esame mes.

– Kuris momentas yra jums laimingiausias šiame čempionate?

– „Ledinis iššūkis“ treneriui rūbinėje prieš penkias minutes (Juokiasi). Dabar yra geriausias momentas, nes laimėjome medalius. Smagu buvo laimėti prieš Ispaniją, bet tai nieko nereiškė, nes buvo tik ketvirtfinalis. Dabar mūsų pergalė įgavo prasmę.

Vyriausiasis prancūzų treneris Vincentas Collet taip pat kalbėjo apie iškeltą tikslą, kuris atrodė sunkiai įgyvendinamas, bet jo auklėtiniai sugebėjo tai padaryti.

„Kai pradėjome pasirengimą, mūsų tikslas buvo trejetukas. Mes žinojome, kad daug komandų norės bronzos. Kai pralaimėjome prieš brazilus, viskas pasidarė daug sunkiau, nes susitikome su ispanais ketvirtfinalyje. Ten sugebėjome eliminuoti juos po puikiais sužaisto mačo. Visą turnyrą žaidėme gerai, nors praradome Parkerį, De Colo, Ajincą. Apie Joakimą Noah net nekalbėsiu.

Kai kurie jauni žaidėjai susidūrė su sunkumais čempionato pradžioje, bet vėliau labai padėjo komandai. Daug padarė Diaw ir Batumas. Jie galbūt pirmajame etape atrodė prasčiau, bet lemiamu metu traukė mus į priekį“, – kalbėjo strategas.

V.Collet pripažino, kad laimingiausia jo akimirka šiose pirmenybėse buvo paskutinis prancūzų atkovotas kamuolys po netaiklaus Jono Mačiulio baudos metimo: „Paskutinės 15 sekundžių man truko lyg 15 minučių. Paskutinis atkovotas kamuolys padarė mane laimingu. Mes daug ko išmokome šiame turnyre, bet tai nebūtų taip smagu be medalio.“