JAV žaidžiantis lietuvis G.Maldūnas: NCAA populiarumu niekuo nenusileidžia NBA

 21 metų 205 cm ūgio Dartmuto koledžo ketvirtakursis Gabrielius Maldūnas – vienas iš geriausiai rungtyniaujančių lietuvių Nacionalinėje koledžų atletų asociacijoje (NCAA).

Iki sunkios traumos, kurią lietuvis patyrė vasario mėnesį, vidurio puolėjo pozicijoje rungtyniaujantis krepšininkas vidutiniškai rinkdavo po 11,2 taško, atkovodavo po 8,5 kamuolio bei per mačą blokuodavo po 2 varžovų metimus.

„Paradoksalu, tačiau traumą patyriau per Martyno Liuterio Kingo dieną, kuri ypač populiari tarp krepšininkų“, – šią skaudžią nesėkmę, kurios metu jam nutrūko kairiojo kelio kryžminiai raiščiai, prisimena šiuo metu Lietuvoje atostogaujantis vaikinas.

– Trūkę kryžminiai kelio raiščiai – viena sudėtingiausių krepšininkų patiriamų traumų. Kaip jums tai nutiko? – Krepsinis.net paklausė G.Maldūno.

– Traumą patyriau treniruotės metu, atlikome pratimą „1 prieš 1“ ir tiesiog verždamasis krepšio link kairiajame kelyje pajutau nenumaldomą skausmą. Iš karto buvau nugabentas į netoliese esančią ligoninę, kurioje ir sužinojau, kad sezonas man jau baigtas. Buvo ypač skaudu, kadangi kitą dieną mūsų komanda žaidė vienas iš svarbiausių sezono rungtynių, kurias tiesiogiai transliavo televizija.

– Po tokios traumos reabilitacija ir gydymas paprastai trunka ilgai ir būna sudėtingi. Kaip buvo jūsų atveju?

– Po patirtos traumos reikėjo laukti maždaug mėnesį tam, kad sumažėtų patinimas ir būtų galima atlikti operaciją. Kadangi operacija man buvo atlikta vienoje geriausių ligoninių JAV, viskas buvo padaryta puikiai. Paskui sekė ilga reabilitacija, lengvus pratimus keitė vis sudėtingesni, daug laiko praleidau baseine. Psichologiškai atsigauti padėjo mūsų komandos psichologas, kuris darė viską, kad nurimčiau ir priimčiau šį gyvenimo iššūkį tinkamai.

– Kokie jūsų santykiai su komandos draugais ir vyr. treneriu?

– Labai artimi. Su komanda bendraujame ir už aikštelės ribų, dalyvaujame labdaringoje veikloje, per šventes lankome netoli nuo koledžo esančius vaikų globos namus. Su treneriu taip pat palaikome glaudžius ryšius. Kiekvieną mėnesį jis pasikviečia mane ir kitus komandos narius asmeniniam pokalbiui. Jo metu treneris teiraujasi, kaip sekasi mokslai, išklauso nuomonės apie komandą, jos klimatą. Žaidžiant Lietuvoje neteko patirti nieko panašaus.

– Ką veikiate apart krepšinio? Koks jūsų laisvalaikis?

– Sezono metu laisvalaikio turiu labai mažai. Beveik visą laiką užima treniruotės, paskaitos. Mokslams skiriu daug dėmesio, manau, tai labai svarbu. Žinoma, kartais atsipalaiduojame ir su komanda sudalyvaujame koledžo brolijų rengiamuose vakarėliuose.

 – Ne paslaptis, jog NCAA rungtynės pritraukia didelį būrį sirgalių. Jūsų komandai palaikymo nestinga?

– Palaikymo tikrai netrūksta. Į namų rungtynes susirenka nemažai koledžo studentų, jiems įėjimas yra nemokamas, tad tokiu būdu daugelis tiesiog praleidžią laisvalaikį. Per visus metus Amerikoje pastebėjau, jog NCAA krepšinis savo populiarumu niekuo nenusileidžia NBA. Pavyzdžiui, „Kovo beprotybės“ rungtynes stebi dešimtys milijonų žmonių. Tai mane labai nustebino.

– Už Atlanto persikėlėte prieš šešerius metus, būdamas penkiolikos. Ar nebuvo sunku viską mesti ir žengti šį svarbų gyvenimo žingsnį?

– Žinoma buvo sunku. Ypač palikti šeimą, draugus, priprasti prie naujo gyvenimo. Visgi, manau, faktas, kad išvykau būdamas gana jaunas, padėjo man geriau adaptuotis naujoje aplinkoje. Lietuvoje dar nebuvau giliai „įleidęs šaknų“, tad išvykimas gyventi į Ameriką nebuvo toks sunkus, kaip gali pasirodyti.

– Kiti metai koledže jums – paskutiniai. Kokie karjeros ateities planai?

– Šiuo metu visos mintys apie tai, kaip sėkmingai grįžti po traumos, o apie tolimesnę ateitį dar sunku kalbėti. Manimi domisi kelios agentūros, o iš klubų konkrečių pasiūlymų gauti negaliu, nes tai draudžia NCAA taisyklės. Lauksiu sezono pabaigos, galbūt pateiksiu paraišką į NBA naujokų biržą arba sėkmės ieškosiu Europoje.

– Ką patartumėte jauniems žaidėjams, siekiantiems tapti krepšinio profesionalais?

– Visų pirma – niekada nebijoti naujų iššūkių. Sunkiai dirbti, klausyti kitų nuomonės bei patarimų. Nepamiršti skirti laiko poilsiui, rūpintis savo sveikata.