Jasiūnas ir Simanaitis prakalbo apie muaythai federacijos prezidento rinkimus: „Visi į tai pažiūrėjo kaip į bandymą nusipirkti postą“

 Šių metų spalio 15-ąją Lietuvos Bušido federacija (LBF) ir Lietuvos Muaythai federacija (LMF) paskelbė apie bendrą viziją. Oficialiai pranešta, jog rugsėjo 21-ąją LBF prezidentas Donatas Simanaitis ir LMF vadovas Žydrūnas Jasiūnas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią organizacijos sieks populiarinti bušido ir muaythai sportą bei suteikti daugiau galimybių sportininkams dalyvauti varžybose.

Vis dėlto šiam bendradarbiavimui kelią nutiesė itin audringi ir teismuose vis dar nagrinėjami LMF prezidento rinkimai, įvykę dar gegužės 23-iąją sostinės „Hilton“ viešbutyje. Dėl federacijos vadovo posto tuomet susigrūmė du kandidatai – nuo 1998 metų treneriu dirbantis ir 2006–2013 metais organizacijai jau vadovavęs Ž. Jasiūnas bei UTMA bendraįkūrėjis Mantas Michalauskas.

Prieš rinkimus UTMA neslėpė savo tikslų – organizacija siekė iš esmės pakeisti LMF veikimo principus, ją komercializuoti ir suteikti kur kas didesnę apčiuopiamą naudą mėgėjų sportui bei jauniesiems atletams. M. Michalauskas rinkimų konferencijoje pristatė net 30 tūkst. eurų biudžeto papildymą startinei veiklai, kas atrodė ypač solidžiai, žinant, jog 2025 metams LMF biudžetas siekė vos apie 6200 eurų. Nepaisant to, UTMA norai bei finansiniai pažadai klubų neįtikino ir prezidentu buvo pasirinktas Ž. Jasiūnas.

UTMA vadovas Viktoras Gecas organizacijos tinklalaidėje atvirai papasakojo apie chaotišką rinkimų eigą ir, jo teigimu, abejotinus sprendimus.

„Rinkimai vyko gegužės mėnesį. Atėjo 11 klubų, kurių dauguma iš anksto buvo susitarę, už ką balsuoti, – tinklalaidėje pasakojo V. Gecas. – Visas dvi valandas, kol pristatinėjome programas, Žydrūnas Jasiūnas, neturėdamas ką atsakyti, išraudęs pasiūlė išeiti „vienas prieš vieną“ išsiaiškinti santykių. Visa konferencija vyko labai žemame lygyje. Rezultatas buvo toks: iš 13 klubų santykiu 9 prieš 4 išrinko Žydrūną Jasiūną. Įdomu tai, kad po to renkant valdybą netikėtai pasiūlė mane ir jie praleido šį sprendimą. Dabar federacijos valdyboje esu aš, Robertas Šiuška, teisėjas Saulius Šeškevičius ir Greta Giedraitytė.“

Iškart po rinkimų M. Michalauskas kreipėsi į teismą dėl galimo įstatų pažeidimo. V. Gecas paaiškino, kokia teisine logika vadovaujasi ieškovai, ir atkreipė dėmesį į sunkiai paaiškinamą federacijos gynybos taktiką.

„Mūsų teisininkai padarė išvadą: pagal muaythai federacijos įstatus, dvi kadencijas išbuvęs valdybos nariu, negali eiti trečios kadencijos prezidento pareigų, nes tapęs prezidentu automatiškai tampi valdybos nariu, – dėstė V. Gecas. – Mantas pasinaudojo teise apginti interesą teisme, dabar vyksta teisminis procesas. Pati federacija nekomunikuoja, dangstosi ir net nėra oficialiai pranešusi, kad Žydrūnas yra prezidentas. Teisme jie ginasi, teigdami, kad jis buvo išrinktas į valdybą, vėliau perrinktas, o dabar išrinktas prezidentu. Tai taktinė gynyba.“

Negana to, UTMA vadovas stebėjosi milžiniškomis LMF teisinėmis išlaidomis, kurios visiškai neatitinka oficialaus organizacijos biudžeto.

„Įdomiausia, kad Lietuvos muaythai federacijai atstovauja advokatų kontora „Motieka“, viena rimčiausių verslo teisėje, kur įkainiai siekia nuo 400 eurų už valandą. Atsiliepimas į ieškinį galėjo kainuoti bent 3–4 tūkst. eurų. Advokatas Ramūnas Audzevičius atstovauja federacijai, turinčiai 6000 eurų biudžetą, ir ginasi dėl galimai neteisėtų prezidento rinkimų“, – kalbėjo V. Gecas.

Anot V. Geco, M. Michalauskas į teismą kreipėsi gindamas visuomenės interesą, o kadangi valdybos nariai nesulaukia jokios informacijos apie išlaidas ir skaidrumą, UTMA savo rėmimo lėšas nusprendė paskirstyti tiesiogiai patiems kovotojams.

„Į teismą kreipiausi ne aš, o Mantas, nes jis dalyvavo rinkimuose ir bando ginti ne tik savo, bet ir visuomenės interesą. Jei yra įstatai, jų reikia laikytis, – vertino V. Gecas. – Daugiausiai emocijų sukelia tai, kad mums patiems tenka mokėti teisininkams, žinau, kiek jie kainuoja, o mes, kaip valdybos nariai, negavome jokios informacijos. Turbūt buvo sudaryta teisinės gynybos sutartis. Kas už tai mokės, nežinau. Per rinkimus pasakėme, kad UTMA gali prisidėti 30 000 eurų – tai penkis kartus viršija metinį federacijos biudžetą. Jie tų pinigų atsisakė, todėl mes juos išdalijome kovotojams per „UTMA 19“ turnyrą.“

V. Gecas taip pat tvirtino pateikęs itin pelningus pasiūlymus Augustui Bagdonui, Vakariui Didikai bei Martynui Jasiūnui, tačiau pasigedo atgalinio ryšio, o federaciją apkaltino dvigubais standartais.

„Aš net ir dabar kovų planuotojams pasiūliau, kad siūlome A. Bagdonui, V. Didikai, M. Jasiūnui kovoti, man jie patinka, – teigė V. Gecas. – Mes siūlėme šiems kovotojams kovoti UTMA, nusiuntėme itin finansiniu atžvilgiu palankius pasiūlymus, UTMA mažai kas tiek gauna pinigų, bet nė vienam netiko. Taip pat Marius Misiūnas organizavo sparingus „Fighter House“ salėje. Už šešių dienų juos jau darė „Jasiūnas Team“. Federacija pasidalijo tik „Jasiūnas Team“ organizuotais sparingais su prierašu „muaythai vienija“, o kiti ignoruoti.“

Kitoje barikadų pusėje atsidūręs LMF prezidentas Ž. Jasiūnas metamus kaltinimus ir žeriamus finansinius pažadus naujai paskelbtoje KOK ir „MMA Bushido“ organizacijų tinklalaidėje įvertino kaip bandymą tiesiogiai nusipirkti įtaką.

„Šios organizacijos vadovas dabar mėgsta švaistytis tuščiais žodžiais ir siūlymais, tokiais kaip 30 tūkstančių ar, kaip man neseniai atskirai siūlė, 10 tūkstančių eurų. Galiu pajuokauti, kad siūloma per mažai – rimta organizacija galėtų pasiūlyti ir 100 tūkstančių, tiek, kiek mūsų federacijai reikėtų kitiems metams, – sakė Ž. Jasiūnas. – Mes mielai priimtume tokią paramą be jokių sudėtingų išankstinių sąlygų, kurias jie bando nukreipti savo naudai.“

Lietuvos muaythai federacijos vadovas detaliai prisiminė gegužės mėnesį vykusius rinkimus ir atvirai stebėjosi oponento pasirodymu, pabrėždamas jo atotrūkį nuo bendruomenės.

„Situacija buvo paprasta. Gegužės mėnesį vyko Lietuvos muaythai federacijos prezidento rinkimai. Vienas iš pretendentų buvau aš, o kitas – tos organizacijos atstovas, kurį iškėlė vienas iš mūsų klubų. Likus trims dienoms iki rinkiminės konferencijos, šis žmogus pateikė savo kandidatūrą klubams, – prisiminimais dalijosi organizacijos vadovas. – Įdomiausia tai, kad to žmogaus niekas gyvenime gyvai nebuvo matęs ir realiai beveik niekas jo nepažįsta. Prasilenkę gatvėje mes jo neatpažintume, bet jis užsimanė tapti muaythai federacijos prezidentu. Gyvename demokratijoje, todėl sudarėme visas sąlygas ir niekam kelio neužkirtome.“

Pasak Ž. Jasiūno, oponento prisistatymas tapo savotišku spektakliu, kai vietoje idėjų ir vizijų buvo bandoma pasitelkti tiesioginį finansinį svertą.

„Rinkimų dieną susirinko visi nariai ir abu kandidatai. Gavau progą pasisakyti, pristačiau, ką žadu padaryti ir kaip viską matau. Tuomet atsistoja oponentas ir sako: „Žiūrėkite, jeigu išrinksite mane prezidentu, organizacija, kurioje aš dirbu, Lietuvos muaythai federacijai duos 30 tūkstančių eurų“, – dėstė prezidentas. – Nuskambėjo labai įdomiai. Žmogus rinkimuose dalyvauja kaip privatus asmuo, bet už jo nugaros stovinti organizacija žada skirti paramą. Visi į tai pažiūrėjo kaip į bandymą nusipirkti postą.“

Ž. Jasiūnas tąkart nusprendė vietoje patikrinti pažadų realybę, tačiau greitai paaiškėjo, kad jokių realių garantijų nėra.

„Mes vos ne juoko forma atsakėme: „Gerai, jeigu norite pirkti, mes dabar pat padiktuosime federacijos sąskaitos numerį. Perveskite pinigus, juk pavedimai dabar momentiniai. Perveskite juos nurodę paskirtį „parama“, tuomet mes už jus balsuosime ir taip įrodysite, kad jūsų žodžiai kažko verti“, – pasakojo Ž. Jasiūnas. – Jis tada pasimetė ir atsakė: „Ne, ne, aš asmeninių pinigų neturiu, o organizacija juos perves tik tuo atveju, jeigu mane išrinksite.“ Visiems pasidarė aišku, kad tiesiog norima nusipirkti Lietuvos muaythai federacijos prezidento postą.“

Ž. Jasiūnas akcentavo, kad galutinis klubų sprendimas buvo aiškus, tačiau pralaimėjusi pusė to nesugebėjo priimti oriai.

„Balsavimo metu dešimt klubų palaikė mane, o keturi – aną kandidatą. Mes niekam neužkirtome kelio dalyvauti rinkimuose, bet muaythai bendruomenė prezidentu išrinko mane, nes, matyt, jautė pasitikėjimą ir matė, kad taip bus geriau pačiai federacijai, – tvirtino organizacijos vadovas. – Po to momento niekas tų pinigų nei matė, nei siūlė, nei kaip nors kitaip prie muaythai federacijos veiklos prisidėjo. Panašu, kad tų pinigų greičiausiai net nebuvo – tai buvo tik tuščias pažadas ir noras suklaidinti bendruomenę, tikintis gauti papildomų balsų. Tuo viskas ir pasibaigė.“

Ž. Jasiūnas patvirtino, kad teisminis ginčas vis dar nėra baigtas, tačiau išreiškė pasitikėjimą esama situacija ir tvarkingai užfiksuotais protokolais.

„Tai buvo tik pradžia. Rinkimus pralaimėjęs kandidatas liko nepatenkintas, įžvelgė kažkokių tariamų pažeidimų ir nusprendė paduoti Lietuvos muaythai federaciją į teismą. Dabar vyksta teisminis procesas. Kol jis nesibaigė, per daug nesiplėsiu, bet esmė ta, kad jis bando apskųsti mano išrinkimą, nes jam pasirodė, jog dešimties narių balsų nepakanka įrodyti jo pralaimėjimui. Dabar laukiame teismo išaiškinimo, kaip bus vertinami tie rinkimai. Tačiau visi protokolai yra tvarkingi, viskas užfiksuota teisingai“, – pabrėžė Ž. Jasiūnas.

Vienas pajėgiausių šalies muaythai kovotojų M. Jasiūnas pabrėžė, kad tikra pagalba sportui neturi būti apribota išankstinėmis sąlygomis ar reikalavimais užimti postus.

„Iš tikrųjų keista komentuoti šią situaciją, kai žmonės tiesiog nemoka pralaimėti. Manau, kad visų pirma savo vertę turi įrodyti darbais, – vertino M. Jasiūnas. – Jeigu myli šią sporto šaką, nori ją remti, palaikyti ar tapti prezidentu, pirmiausia tai įrodyk savo darbais, parama ir rūpesčiu. O dabar atėjo, nepavyko, atsirado nuoskaudos, prasidėjo vieši pareiškimai ir kalbos, kad kažkas kažko nepriima. Manau, kai nori paremti – imi ir paremi. Ir už tai nereikalauji jokio atlygio, nes parama ir palaikymas turi būti duodami nuoširdžiai, nieko nesitikint atgal.“

„King of Kings“ ir „MMA Bushido“ organizacijų įkūrėjas ir prezidentas D. Simanaitis susidariusią situaciją mato kaip tiesioginį ir brutalų kišimąsi į mėgėjų sportą, kartu prisimindamas ir abejotinos reputacijos istorijas.

„Tai yra kaip tiesioginis kišimasis. Yra įstatymo raidė ir, be abejo, visi privalome tų įstatymų laikytis. Bet kai prasideda nesąžiningi žaidimai ir bandymai papirkti, tai tampa tiesiog juokinga. Dar bandoma apginti savo tariamą tiesą, – dėstė D. Simanaitis. – Aš koviniame sporte esu labai seniai, muaythai veiklą stebiu nuo 1993 ar 1994 metų. Kalbant apie tą kandidatą į prezidento pareigas, aš jo pavardę išgirdau pirmą kartą. Tik vėliau laikraštyje perskaičiau apie „Blue / Yellow“ skandalą, kur buvo dingę didžiuliai pinigai, ir tarp dalininkų, berods, šmėžavo būtent ši pavardė. Žinoma, tikrosios tiesos mes nežinome, viskas čia galimai, bet susidaro įspūdis, kad kai žmogui kažkur nesiseka, jis bando prisiklijuoti visur kitur.“

Galiausiai D. Simanaitis perspėjo, kad tokie valdymo metodai galėtų turėti pražūtingų pasekmių visam Lietuvos sportui bei skambioms atletų pergalėms tarptautinėse arenose.

„Aš čia įžvelgiu tiesioginį kišimąsi į mėgėjišką sportinę veiklą. Pavyzdžiui, vyksta kikbokso čempionatas. Skambinu vadovams ir klausiu, kodėl neįvyko finalinė kova. Man atsako: „Paskambino iš tos organizacijos ir pasakė, kad kovos nebus, nes ji bus toje organizacijoje.“ Tai yra tiesioginis kišimasis į mėgėjišką veiklą, – piktinosi LBF vadovas. – Jeigu šiai organizacijai būtų pavykę nupirkti rinkimus, mes nežinome, kokia šiandien būtų situacija muaythai federacijoje. Gal apskritai sportininkai nebūtų išvažiavę į pasaulio čempionatą? Gal neturėtume tų puikių rezultatų, kuriais dabar džiaugiasi visa Lietuva? Bet kokiam kandidatui pradžiai rekomenduočiau bent trejus ar ketverius metus pabūti toje veikloje, susipažinti su auklėjimo procesu, planais, taisyklėmis. Pavažinėti į pasaulio ir Europos čempionatus, pažiūrėti, kaip ten viskas vyksta, ir pagalvoti, ką galima pagerinti Lietuvoje, o ne tiesiog sugalvoti ir iškart pulti vadovauti. Manau, kad šioje situacijoje matome akivaizdžią neteisybę ir kišimąsi iš šalies. Bet tikiu, kad galiausiai visada laimi teisybė, nes teisybei nėra ko prarasti.“