Krepšinio žemėlapį Europoje perbraižyti nusiteikęs NBA vadovas: „Į kai kurias iš tų rungtynių nesijaustumėte patogiai atsivesdami savo šeimą“

 Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) lygos komisaro pavaduotojas ir vyriausiasis operacijų vadovas Markas Tatumas atskleidė detalius planus dėl naujos, aukščiausio lygio krepšinio lygos Europoje. Antradienį „Sportico“ surengtoje „Invest New York“ konferencijoje specialistas patvirtino, kad kartu su Tarptautine krepšinio federacija (FIBA) kuriamas projektas, kol kas turintis darbinį „NBA Europe“ pavadinimą, startuos 2027 metų spalį.

Nors oficialūs asmenys pabrėžia, kad „NBA Europe“ yra tik darbinis pavadinimas, šis projektas yra pasirengęs iš esmės pakeisti žemyno krepšinio paveikslą ir maksimaliai padidinti komercinį potencialą Europoje. Anot 57-erių M. Tatumo, krepšinis pagal sugeneruojamas pajamas Europoje atsilieka nuo kitų sporto šakų, nepaisant didžiulio gerbėjų susidomėjimo ir gilaus talentų rezervo. Pasak patyrusio vadovo, naujosios lygos ekonominis pamatas sukurtas taip, kad Europos komandoms būtų užtikrintas finansinis nuspėjamumas, kurio joms dabar trūksta.

„Dabartinės ekosistemos komandos, atvirai kalbant, yra pavargusios kasmet investuoti dešimtis milijonų dolerių, nematydamos jokio savo franšizių vertės augimo, – konferencijos metu dėstė M. Tatumas. – Jos ieško naujo ekonominio partnerio.“

Tikimasi, kad naujosios lygos franšizės įsigijimo mokesčiai sieks apie 1 mlrd. dolerių (apie 920 mln. eurų). Tokios sumos ir planuojamas projektas jau dabar sulaukė didžiulio privataus kapitalo bei turto valdymo fondų susidomėjimo.

Pagrindinis NBA ir FIBA tikslas yra įnešti aiškumo į dabartinę sistemą, kurią M. Tatumas apibūdino kaip painų ir tarpusavyje nesusijusį turnyrų tinklą.

„Kai pažvelgiate į Europos krepšinio lygų sistemą, ji yra labai paini, todėl paprastam sirgaliui ją labai sunku sekti, – pabrėžė M. Tatumas. – Turite Eurolygą, kuri yra senbuvė, bet taip pat yra FIBA Čempionų lyga, Europos taurė, vietinės lygos, ir nė viena iš jų iš tikrųjų nėra susijusi tarpusavyje.“

Pasauliniame futbole, pasak vadovo, veikia visai kitoks, logiškas ir vieningas modelis, kurį amerikiečiai nori perkelti ir į krepšinio rinką.

„Pasauliniame futbole, žinoma, turite savo vietines lygas, bet tada tų lygų nugalėtojai eina toliau ir rungtyniauja Europoje, žaidžia Čempionų lygoje, – vertino M. Tatumas. – Mes bandome atkartoti ir sukurti tokią pačią sistemą Europoje.“

Kalbėdamas apie naujojo turnyro formatą, kuris apims didžiausius Europos didmiesčius ir suteiks papildomų galimybių vietinėms Senojo žemyno lygoms, lygos atstovas patvirtino integraciją su FIBA struktūromis.

„Įkursime savo aukščiausio lygio lygą, o FIBA Čempionų lyga taps antrosios pakopos turnyru. Turėsime 12 nuolatinių franšizių didžiausiose rinkose, – patvirtino M. Tatumas. – Taip pat bus keturios atviros vietos, dėl kurių kiekviena profesionali krepšinio komanda galės patekti į patį viršų.“

Šitaip organizatoriai siekia subalansuoti komercinį stabilumą su tradicine žemyno sporto dvasia, leidžiant svajoti net ir mažesniems klubams.

„Europos sporte jie nori, kad visi klubai galėtų pasvajoti. Tai primena Anglijos FA taurės žavesį... Tuo tarpu dabartinė veikianti sistema iš esmės yra uždara lyga“, – sakė M. Tatumas.

Atkreipdamas dėmesį į nepanaudotą komercinį potencialą, amerikietis bedė pirštu į pelningas Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos rinkas, kurių Eurolyga šiuo metu neaptarnauja.

„Jei pagalvosite apie Eurolygą, šiandien jie neturi jokio atstovavimo Jungtinėje Karalystėje ir neturi nuolatinės komandos Paryžiuje, – dalijosi M. Tatumas. – Jie kalba apie plėtrą, bet šiandien jų nėra kai kuriose iš tų didžiausių rinkų, o mes ketiname ten eiti ir jas užpildyti.“

Ši plėtros strategija yra tiesiogiai susijusi su siekiu modernizuoti infrastruktūrą, nes investuotojai mato galimybę išspręsti pasaulinio lygio krepšinio arenų trūkumą žemyne.

„Mūsų lygos paleidimas paskatins neįtikėtinas investicijas į infrastruktūros projektus, – sakė M. Tatumas. – Tarkime, krepšiniui skiriama nuo 30 iki 40 namų rungtynių vakarų. Tuomet jums lieka dar 320 dienų, kurias galite užpildyti muzika, koncertais, konferencijomis ir kitokio pobūdžio renginiais.“

Paklaustas apie galimus pavojaus signalus žengiant į naują žemyną, antrasis pagal rangą NBA vadovas užsiminė apie „laukinę“ atmosferą per Europos krepšinio rungtynes.

„Į kai kurias iš tų rungtynių nesijaustumėte patogiai atsivesdami savo šeimą, – vertino M. Tatumas. – Mes norime ten atkartoti NBA patirtį, tuo pačiu išlaikydami tą sporto kultūrą ir aistrą, kurią jie turi.“

NBA jau anksčiau tyrė galimybes bendradarbiauti su Eurolygos vadovybe, tačiau spalio mėnesį Eurolygos klubų savininkai balsuodami atmetė galimą kolaboraciją. Reaguodama į NBA ir FIBA planus, Eurolyga šiuo metu ruošiasi precedento neturinčiai plėtrai.

Planuojama, kad Eurolygos dalyvių skaičius išaugs iki 24 komandų. Nuolatines licencijas ketinama suteikti šešioms naujoms franšizėms: Paryžiaus „Paris“, Dubajaus „Dubai“, Valensijos „Valencia“, Romos „Maxima Roma“, Tel Avivo „Hapoel IBI“ ir Salonikų PAOK. Dar keturi klubai – Belgrado „Partizan“, Belgrado „Crvena Zvezda“, Bolonijos „Virtus“ ir Neapolio „Napoli“ – turėtų gauti trejų metų licencijas, taip įtvirtinant jų pozicijas ateities augimui.

Tokie žingsniai galutinai patvirtintų skilimą tarp Eurolygos ir būsimo NBA bei FIBA projekto. Tai primintų istorinį krepšinio susiskaldymą 2000–2001 metų sezone, kai vienu metu veikė dvi konkuruojančios aukščiausio lygio lygos – Eurolyga ir Suprolyga.

Galiausiai, NBA nepamiršta ir vidaus rinkos reikalų. Svarbiausias iš jų – naujų komandų priglaudimas Šiaurės Amerikoje, vertinant Sietlo bei Las Vegaso perspektyvas. Apie šį procesą užsiminęs M. Tatumas buvo konkretus: „Tikimės priimti sprendimą iki šių kalendorinių metų pabaigos.“