Kelio trauma gali užklupti net lipant iš lovos: gydytojas Markas Fiodorovas įvardijo simptomus, kurių nereikėtų ignoruoti

 Vis daugiau lietuvių renkasi aktyvų laisvalaikį, tačiau kartu didėja ir rizika patirti įvairių traumų. Gydytojas ortopedas-traumatologas Markas Fiodorovas pastebi, kad į jo kabinetą vis dažniau užsuka padelio mėgėjai, besiskundžiantys kelio ar čiurnos skausmais. Vis dėlto rimta trauma gali ištikti ir nesportuojant – kartais pakanka netaisyklingai pastatyti koją lipant iš lovos, kad plyštų meniskas. Problema ta, kad tokį pažeidimą gali išduoti vos retkarčiais pasikartojantis skausmas, kurį daugelis įpranta ignoruoti.

„Skausmas yra ženklas, kad kažkas negerai. Lietuviai yra kantrūs žmonės, todėl po traumų ne visada iš karto kreipiasi į gydytoją. Iš pradžių bando gydytis patys, klausia artimųjų patarimų. Vis dėlto dabar pastebiu, kad pacientai tampa sąmoningesni, daugiau domisi savo sveikata ir pas specialistus ateina anksčiau. Tai labai svarbu, nes kuo anksčiau nustatome pažeidimą, tuo lengviau galime padėti“, – sako gydytojas ortopedas-traumatologas M. Fiodorovas.

Lauros Dabulytės vedamoje tinklalaidėje „Lietuva sveiksta“ gydytojas pasakojo, kokias traumas šiandien dažniausiai patiria lietuviai, kodėl populiarėjantis padelis tampa vis dažnesne apsilankymo pas ortopedą priežastimi ir kokių skausmo signalų nereikėtų ignoruoti. Specialistas taip pat paaiškino, kodėl net ir nedidelė trauma gali turėti ilgalaikių pasekmių bei ką svarbu žinoti norint išsaugoti sveikus sąnarius.

Padelio populiarumo pasekmės – vis daugiau traumų

Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai populiarėjantis padelis daugeliui tapo mėgstama laisvalaikio veikla. Tačiau gydytojas pastebi ir kitą šios tendencijos pusę – vis dažniau tenka konsultuoti būtent šį sportą pasirinkusius žmones.

„Padelis dabar yra viena populiariausių sporto šakų. Pastebiu, kad tarp mano pacientų daugėja jį žaidžiančių žmonių. Dažniausiai jie patiria kelio ir čiurnos traumas, nors pasitaiko ir peties bei kitų sąnarių pažeidimų. Didelę įtaką turi azartas. Kai žmogus įsitraukia į žaidimą, jis nebegalvoja, kaip stato koją ar kokį judesį atlieka, todėl kartais užtenka vieno staigesnio pasisukimo“, – pasakoja ortopedas-traumatologas.

Anot jo, ypač pavojingas kelio sąnariui yra judesys, kai pėda lieka fiksuota ant žemės, o kūnas staiga pasisuka. Tokio judesio metu gali plyšti kelio raiščiai ar meniskas. Nors visiškai išvengti traumų neįmanoma, gydytojas primena apie vieną paprastą prevencijos priemonę – apšilimą.

„Jeigu prieš sportą bent 10–15 minučių skirtume tinkamam raumenų apšilimui, manau, traumų būtų mažiau. Reikia paruošti ne tik kojas, bet ir čiurnas, pečius, juosmenį. Žinoma, tai negarantuoja, kad traumos nepatirsime, tačiau tikrai verta nepatingėti ir tinkamai pasiruošti fiziniam krūviui“, – pataria specialistas.

Meniskas gali plyšti net lipant iš lovos

Nors dažnai manoma, kad rimtos sąnarių traumos ištinka tik sportuojant ar patyrus stiprų smūgį, gydytojo praktikoje pasitaiko ir visai kitokių atvejų. Kartais pacientai negali patikėti, kad kelio sąnarį susižalojo atlikdami įprastą kasdienį judesį.

„Būna, kad žmogus tiesiog lipa iš lovos pasiimti šlepečių, netaisyklingai pastato koją ir pajunta skausmą. Atrodo, nieko ypatingo neįvyko, tačiau tokio judesio gali pakakti meniskui pažeisti. Pasitaiko ir tokių pacientų, kurie sportuodami nieko nepajuto, o tik vėliau pastebėjo atsiradusį diskomfortą“, – pasakoja M. Fiodorovas.

Dar didesnė problema, pasak specialisto, yra ta, kad menisko plyšimas nebūtinai sukelia nuolatinį skausmą ar akivaizdų patinimą. Kartais kelį suskausta tik atliekant tam tikrą judesį, o po kelių akimirkų nemalonus pojūtis išnyksta. Dėl to žmonės dažnai nusprendžia, kad nieko rimto nenutiko.

„Kai kurie pacientai net pripranta gyventi su tokiu skausmu. Jie žino, kaip statyti koją, kad neskaudėtų, kokių judesių vengti. Kartais dėl to net atsisako mėgstamo sporto ar pasirenka kitą veiklą. Tačiau tai nėra sprendimas. Jei po traumos skausmas ar diskomfortas nepraeina dvi tris savaites ir vis kartojasi, verta kreiptis į ortopedą traumatologą ir išsiaiškinti priežastį“, – pabrėžia gydytojas.

Kodėl greitesnis atsistatymas ne visada reiškia geresnį rezultatą?

M. Fiodorovas atkreipia dėmesį, kad menisko pažeidimų gydymo metodai ilgainiui keitėsi. Anksčiau plyšusi menisko dalis dažnai būdavo pašalinama, o šiandien, kai pažeidimo pobūdis leidžia, siekiama ją išsaugoti. Taip stengiamasi apsaugoti kelio sąnarį nuo didesnės apkrovos ir spartesnio dėvėjimosi.

„Mūsų organizme nėra nereikalingų dalių. Meniskas yra labai svarbus kelio sąnariui, todėl, kai tik įmanoma, stengiamės jį susiūti ir išsaugoti. Žinoma, po tokios operacijos atsistatymas užtrunka ilgiau – maždaug mėnesį gali tekti vaikščioti su ramentais, vėliau laukia reabilitacija. Tačiau svarbu galvoti ne tik apie tai, kaip pacientas jausis po kelių savaičių, bet ir apie jo sąnario būklę po kelerių metų“, – aiškina ortopedas traumatologas.

Gydytojas pabrėžia, kad trumpesnis atsistatymo laikotarpis nebūtinai reiškia geresnį ilgalaikį rezultatą. Todėl sprendžiant dėl gydymo svarbu įvertinti ne tik paciento norą kuo greičiau grįžti į sportą, bet ir galimybę išsaugoti sąnario funkciją ateityje.

Skausmas vyresniame amžiuje – ne nuosprendis

Gydytojas ragina atsisakyti ir visuomenėje paplitusio įsitikinimo, kad vyresniame amžiuje sąnarių skausmas yra neišvengiamas, todėl su juo tiesiog reikia susitaikyti. Anot jo, amžius neturėtų tapti priežastimi atsisakyti aktyvaus gyvenimo.

„Neseniai konsultavau 75 metų pacientą, kuris aktyviai gyvena ir kopia į kalnus. Tai puikus pavyzdys, kad amžius savaime neturėtų būti priežastis nustoti judėti. Jeigu skauda, nereikia savęs nurašyti ir galvoti, kad taip turi būti. Galima įvertinti būklę, pakoreguoti fizinį krūvį ar veiklą ir padėti žmogui gyventi komfortiškiau“, – sako M. Fiodorovas.

Pasak specialisto, vis daugiau lietuvių supranta, kad rūpintis sveikata reiškia ne tik gydyti ligas. Ne mažiau svarbu reguliariai judėti, tinkamai derinti fizinį krūvį su poilsiu ir laiku reaguoti į pirmuosius organizmo siunčiamus signalus.

„Džiugu matyti, kad žmonės vis labiau rūpinasi savo sveikata, daugiau juda, sportuoja ir anksčiau kreipiasi į specialistus. Svarbiausia ne priprasti prie skausmo, o ieškoti būdų išsaugoti galimybę kuo ilgiau gyventi aktyviai“, – apibendrina gydytojas.