Baleišytė: „Lietuva didžiojoje treko arenoje nyksta, jaučiuosi taip, lyg esu aš ir Justas prieš visą pasaulį ir mes pralaimime“

  Pasaulio dviračių treko čempionate masinė griūtis sujaukė moterų daugiakovės (omniumo) varžybas. Per avariją krito daugiau nei pusė dalyvių, tarp jų – ir Lietuvos dviratininkė Olivija Baleišytė. Tuo metu titulą gynusi Nyderlandų atstovė Lorena Wiebes po incidento buvo priversta pasitraukti iš varžybų.

Griūtis įvyko pirmojoje iš keturių daugiakovės rungčių – skrečo lenktynėse. Iki finišo likus keturiems ratams, priekyje važiavusi L. Wiebes atsidūrė suspausta tarp airės Laros Gillespie ir italės Elisos Balsamo. Nyderlandų dviratininkė prarado dviračio kontrolę, šis slystelėjo, o ji dideliu greičiu griuvo ant treko dangos. Netrukus krito ir kitos sportininkės. Iš 24 lenktynes pradėjusių dviratininkių griūtyje atsidūrė net 13.

O. Baleišytė po skaudaus kritimo tęsė varžybas. Skrečo lenktynes ji baigė 12-a, tempo – 20-a, o eliminacijos – 16-a. Taškų lenktynėse lietuvė ratu atsiliko nuo lyderių, todėl prarado 20 tšk. Bendroje įskaitoje O. Baleišytė su 10 tšk. užėmė 20-ą vietą.

Sekmadienį lietuvė socialiniuose tinkluose atvirai prabilo apie incidentą ir savijautą.

„Visa ši savaitė buvo beprotiškai sunki. Vos atvykus čia prasidėjo sveikatos problemos, todėl niekuo ir nesidalinau, nes buvo tik skausmas ir liūdesys. O tokiomis žiniomis nesinori dalytis“, – rašė O. Baleišytė.

Sportininkė atskleidė, kad į startą vyko vartodama antibiotikus ir kentėdama skausmą, tačiau tokio incidento nesitikėjo.

„Nepamenu, kada buvau patyrusi tokį rimtą griuvimą. Viskas įvyko taip greitai, kad jo išvengti buvo praktiškai neįmanoma. Trys ratai iki finišo, pozicija ir judėjimo trajektorija buvo nuostabi, tačiau... Čia mano varžybos ir baigėsi“, – teigė ji.

La multitudinaria caída en el ómnium que ha provocado el abandono de Lorena Wiebes, que no ha podido defender su título de campeona del mundo. #Shanghai2026 #LaCasadelCiclismo https://t.co/KPWLAv61xb

— Eurosport.es (@Eurosport_ES) October 16, 2026

Po griūties O. Baleišytė iš pradžių manė, kad nebegalės tęsti varžybų.

„Po griūties sakiau: „Viskas, aš negaliu, aš nebenoriu.“ Dešinė ranka tiesiog kabėjo. Bet turint Justą šalia ir žiūrint į jo akis aš negalėjau pasiduoti, nesvarbu, koks skausmas buvo. Jis tiek stengėsi ir padarė, kad būčiau čia, o mano širdis tiesiog plyšo, nes supratau, kad viskas perniek“, – atviravo dviratininkė.

Lietuvė prisipažino sunkiai suvokianti, kaip sugebėjo užbaigti daugiakovę. Nors raktikaulis, pasak jos, liko sveikas, dešinės rankos ji beveik negalėjo pajudinti. Tik grįžusi namo sportininkė tikisi išsiaiškinti, ar pažeisti raumenys, ar patempti arba plyšę raiščiai.

„Varžybose vairą realiai laikiau viena ranka. Nei pagreitėti, nei pasprintuoti negalėjau, tiesiog važiavau, nors ir paskutinė. Kankinausi visą dieną, kad užbaigčiau omniumą toje sušiktoje 20-oje vietoje. Ir tai nė kiek neguodžia, nes atrodo, kad Los Andželo 2028-ųjų olimpinės žaidynės jau išslydo iš mano rankų“, – rašė O. Baleišytė.

Olivijos Baleišytės žinutė | Instagram.com nuotr

Dviratininkė neslėpė, kad emociškai šis smūgis jai dar skaudesnis nei fizinės traumos. Ji pripažino praradusi jėgas toliau kovoti dėl savo tikslų ir jaučianti, kad Lietuvos treko dviračių sportui trūksta palaikymo bei išteklių.

„Norisi tiesiog pasitraukti ir nebekovoti. Lietuva didžiojoje treko arenoje tiesiog nyksta. Jaučiuosi lyg esu aš ir Justas prieš visą pasaulį, ir mes šioje kovoje pralaimime. Nebeturiu resursų nei fiziškai, nei emociškai kovoti, prašinėti visų pagalbos, neturėti atsakymų ir treniruotis bei gydytis su „ChatGPT“ pagalba. Pasaulinėje arenoje tai niekur neveda“, – skaudžiai situaciją įvertino sportininkė.

Nepaisant nusivylimo, O. Baleišytė pabrėžė vis dar labai mylinti dviračių sportą ir turinti neįgyvendintų svajonių.

„Myliu šį sportą labai, labai. Turiu neįgyvendintų svajonių, kurios ir varo į priekį, ir tuo pačiu daužo širdį. Bet šiai dienai atrodo, kad nėra kito pasirinkimo, kaip pasitraukti. Kartais aplinkiniai įvykiai ir tave supanti aplinka taip dėlioja tavo gyvenimą, ir gaila, bet ne viskas šiame gyvenime mūsų rankose“, – rašė O. Baleišytė.