Lietuvos vardas dar garsiau skamba tarptautinėse slidinėjimo ir snieglenčių sporto organizacijose
SES valdyba | Organizatorių nuotr.
Lietuvos atstovas pirmą kartą išrinktas į Mažų ir besivystančių slidinėjimo šalių (SES) valdybą, o mūsų šaliai patikėta jau šiais metais surengti snieglenčių ir akrobatinio slidinėjimo Europos taurės varžybų etapą.
Tai svarbiausios naujienos, kurias iš Ženevoje vykusios Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) – didžiausios žiemos sporto šakas vienijančios organizacijos – rudens techninių susitikimų savaitės parsivežė Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) vadovai – SES valdybos nariu tapęs LNSA prezidentas Remigijus Arlauskas ir viceprezidentas Antanas Gaidamavičius.
Be to, Lietuva kartu su Slovakija ir Airija įstojo į Europos slidinėjimo ir snieglenčių sporto asociacijų federaciją (FESA) – sparčiai besivystančią ir didelių ambicijų turinčią organizaciją.
Ženevoje kalbėta ir apie 2028 m. birželio 27 – liepos 2 d. Vilniuje vyksiantį pirmą Baltijos šalyse FIS kongresą, sutrauksiantį apie 450 delegatų ir svečių iš beveik pusantro šimto šalių. Tai didžiausias pasaulinės sporto organizacijos svarbiausios valdymo institucijos susirinkimas, kada nors patikėtas Lietuvai.
Pasak R. Arlausko, jis šį kongresą tikisi padaryti išskirtiniu ir pirmą kartą jo metu surengti FIS priklausančių slidinėjimo ir snieglenčių sporto disciplinų sezono apdovanojimus.
Lietuviui patikėta SES renginių sritis
Ženevoje pirmuoju lietuviu, išrinktu į penkių narių SES Valdybą, tapęs R. Arlauskas neslepia – tai svarus pripažinimas mūsų šaliai.
1991 metais įkurtos SES prezidentu išrinktas serbas Milanas Božičius, viceprezidentu – Elvis Toci iš Albanijos, generaliniu sekretoriumi – Gianluca Gatti iš San Marino. Valdyboje su R. Arlausku taip pat darbuosis Juodkalnijos atstovė Marina Kosič. Jai patikėtos iždininkės pareigos.
Po FIS sparnu esančiai SES jau daugiau nei dešimtmetį priklausanti LNSA yra aktyvi šios organizacijos narė, Lietuvoje dažnai rengiamos įvairių disciplinų SES lygumų, akrobatinio ir kalnų slidinėjimo, snieglenčių sporto varžybos, stovyklos, o 2015 m. Vilniuje vyko SES kongresas.
Ir šių metų gruodžio 7-13 d. Druskininkų „Snow Arenoje“ planuojama snieglenčių ir laisvojo slidinėjimo (akrobatinio slidinėjimo atšaka) stovykla ir dvi dienas truksiančios SES taurės varžybos.
„SES – sena organizacija. Ji rūpinasi slidinėjimo ir snieglenčių sporto plėtra ir vystymu mažesnėse šalyse, kur nėra labai gilių žiemos sporto tradicijų.
Beveik visą SES biudžetą sudaro iš FIS Vystymo programos skiriamos lėšos.
Valdyboje mano sritis bus SES renginių organizavimas. O būtent FIS sportiniai renginiai labiausiai prisideda prie mūsų sporto vystymo. SES apmoka kiekvienos šalies dviejų sportininkų ir vieno trenerio kelionės ir gyvenimo išlaidas, taip pat svariai prisideda prie stovyklos ir varžybų organizavimo, atsiunčia patyrusius FIS ekspertus. Mūsų sportininkai ir treneriai taip pat nuolat dalyvauja SES stovyklose kitose šalyse“, – paaiškino R. Arlauskas.
Vyks prestižinės varžybos
Tuo pat metu, kaip ir gruodį vyksiančios SES stovykla ir taurės varžybos, Druskininkuose planuojama surengti kol kas aukščiausio lygio mūsų šalyje FIS sportinį renginį – Europos taurės varžybų etapą.
FIS hierarchijoje Europos taurė tarp etapais vykstančių varžybų prestižu nusileidžia tik Pasaulio taurei.
Druskininkų „Snow Arenoje“ vyks laisvojo slidinėjimo gatvės stiliaus rungties varžybos. Tai – neolimpinė rungtis, bet siekiama, kad į žiemos olimpinių žaidynių programą ji būtų įtraukta 2034 m. Jutoje.
Šioje rungtyje varžybos vyksta trasoje, imituojančioje miesto ar gatvės aplinką, o pagrindinis dėmesys skiriamas čiuožimui turėklais, vamzdžiais ir kitomis konstrukcijomis. Kartais naudojami net automobilių kėbulai. Trasos neretai įrengiamos tiesiog miestų centruose ant laikinai atvežto sniego.
„Teko būti tokiose varžybose Insbruko centre. Pernai jos vyko ir Rygoje. Puikus reginys, suartinantis sportą ir gatvės kultūrą. Tikiuosi, kad ir Druskininkuose bus ne mažiau smagi aplinka, o tarp pretendentų į titulus bus ir mūsų sportininkai“, – vylėsi LNSA prezidentas.
Įstojo į FESA
Viena FIS renginių maratono Ženevoje dalių buvo ir FESA Generalinės Asamblėjos sesija. Jos metu prie organizacijos prisijungė lietuviai, airiai ir slovakai.
„Ši Generalinė Asamblėja parodė stiprų FESA pagreitį ir vienybę. Mes apibrėžėme aiškią ateities viziją, sustiprinome partnerystę su FIS ir priėmėme svarbius sprendimus, kurie bus naudingi žiemos sportui visoje Europoje. Ypač džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Lietuvos nacionalinę slidinėjimo asociaciją, Airijos sniego sporto asociaciją ir Slovakijos slidinėjimo federaciją FESA šeimoje. Jų narystė yra dar vienas mūsų organizacijos stiprėjimo ženklas. Kartu mūsų 22 narių asociacijos toliau kurs galimybes sportininkams, treneriams ir federacijoms bei formuos sėkmingą Europos sniego sporto ateitį“, – kalbėjo FESA prezidentė Roswitha Stadlober.
FESA Generalinė Asamblėja pasveikino naująjį FIS prezidentą Alexanderį Ospeltą ir FIS generalinį sekretorių Ursą Lehmanną, kurie pabrėžė stipraus FIS ir FESA bendradarbiavimo svarbą.
Nors FESA turi atskirą biudžetą, kai kuriuos projektus ji vykdo drauge su FIS – pavyzdžiui, FESA Greičio akademiją, skirtą kalnų slidinėjimo greituminių rungčių sportininkams ir treneriams. Prie jos finansavimo svariai prisidėjo FIS.
„Šiuo metu FESA svarbiausias tikslas – jaunimo sporto vystymas, žinių perdavimas, atletų įtraukimas į Erasmus programas. O tolimesniuose planuose – rengti Europos čempionatus. FESA vystomos disciplinos – kalnų slidinėjimas, lygumų slidinėjimas, ir, mūsų iniciatyva, kurią pasiūlėme dar prieš įstodami į organizaciją – snieglenčių sporto kalnų rungtys: paralelinis didysis slalomas ir slalomas.
FESA irgi būsime aktyvūs. Mums labai svarbu siekti Europos jaunių, jaunimo čempionatų organizavimo. Žinoma, ir suaugusiųjų. Taip pat siekiame rengti treniruočių stovyklas. Tai labai svarbu Lietuvos žiemos sporto vystymui“, – tikino R. Arlauskas.
Svarbūs LNSA vadovo klausimai
LNSA prezidentas yra FIS snieglenčių sporto, akrobatinio ir laisvojo slidinėjimo komiteto pakomitečio, kuris rūpinasi vaikų ir jaunimo sporto vystymu, narys, tad Ženevoje dalyvavo jo posėdyje.
„Posėdyje Ženevoje dalinomės patirtimi, žiniomis. Aptarėme pagrindinius renginius, tokius kaip Europos jaunimo olimpiniai festivaliai, pasaulio jaunimo čempionatai, jaunimo olimpinės žaidynės.
Sukurtos darbo grupės, atsakingos už skirtingas jaunimo vystymo kryptis.
Viskas, ką išdiskutuojame pakomitetyje, vėliau perduodama pagrindiniam komitetui, o svarbiausi siūlymai jau svarstomi techniniuose pasitarimuose, kur kalbasi įvairių komitetų vadovai“, – pasakojo R. Arlauskas.
Beje, LNSA yra ir Pasaulinės snieglenčių federacijos (WSF) narė. Ir kitąmet mūsų šalyje planuojama WSF Generalinės Asamblėjos sesija. Ši nepriklausoma organizacija pagal sutartį su FIS rūpinasi vaikų ir jaunimo snieglenčių sporto vystymu, bendradarbiauja kuriant atleto kelią – nuo pirmųjų žingsnių iki meistriškumo. O aukštojo meistriškumo sportas ir aukščiausio lygio snieglenčių sporto varžybos – FIS prerogatyva.
Anot LNSA vadovo, FIS rudens techninių susitikimų metu priimama daugybė sprendimų, taisyklių atnaujinimų, todėl po šio renginių maratono skiriama daug laiko gilinimuisi į visas naujoves ir sprendžiama, kaip jas pritaikyti kiekvienoje šalyje ir tarptautinėje arenoje.
Pavyzdžiui, vienas naujojo FIS prezidento A. Ospelto, išrinkto šiemet kongrese Belgrade, pasiūlymų – kasmet rengti pasaulio čempionatus. Dabar jie vyksta kas dvejus metus.
„Kol kas tokiam siūlymui nepritarta. Nors mums jis būtų naudingas siekiant didesnio valstybės finansavimo, nes dažniau būtų galima siekti rezultatų, užtikrinančių lėšas“, – teigė R. Arlauskas.
Ženevoje surengtas ir tradicinis FIS Viršūnių susitikimas. Tai renginys, kuriame anksčiau dalyvaudavo mažesnių federacijų vadovai. Bet naujasis FIS prezidentas, kurio šūkis – „Tiesiant tiltus“ (angl. Building Bridges), pakvietė visų FIS narių vadovus. Tarp jų buvo ir R. Arlauskas bei A. Gaidamavičius.
FIS vadovybė čia pristatė artimiausius tikslus, o asociacijų atstovai turėjo progą išsakyti savo poreikius bei lūkesčius.
Kalbėta ir apie finansines problemas, svarbą didinti FIS biudžetą iš reklamos ir kitų įmanomų šaltinių.
„Per viršūnių susitikimą ir aš uždaviau prezidentui ir generaliniam sekretoriui klausimus, už kuriuos vėliau kitų šalių atstovai dėkojo ir sveikino. Paklausiau, už kiek FIS nusipirko naujos olimpinės rungties fryraido (slidinėjimo neparuoštais šlaitais – aut.) organizaciją ir kokia to nauda. Taip pat pasidomėjau, kada sulauksime grąžos iš paralimpinio komiteto už didžiules investicijas į parasportą. Dar vienas mano klausimas buvo, kodėl nieko nekalbama apie tai, kad Tarptautinis olimpinis komitetas kasmet skiria FIS nemažą sumą, tačiau ji jau daug metų nesikeičia, nors FIS išlaidos rengiant olimpines varžybas auga. Mane išgirdo, atsakė ir pažadėjo, kad rimtai įsigilins į šias problemas“, – pasakojo LNSA prezidentas. FIS rūpinasi šešiomis olimpinėmis sporto šakomis – akrobatiniu slidinėjimu, kalnų slidinėjimu, lygumų slidinėjimu, snieglenčių sportu, šuoliais su slidėmis ir slidinėjimu neparuoštais šlaitais (freeride skiing).
Pastaroji disciplina olimpine taps 2030 m. žaidynėse Prancūzijos Alpėse. FIS dar 2022 m. įsigijo „Freeride World Tour“ – pagrindines slidinėjimo neparuoštais šlaitais varžybas rengiančią organizaciją. Teigiama, kad tai buvo FIS strateginis žingsnis, skirtas integruoti šią discipliną į oficialią olimpinę sistemą.
Taip pat FIS globoja tris paralimpines šakas – kalnų ir lygumų slidinėjimą bei snieglenčių sportą. Be to, Tarptautinis paralimpinis komitetas patikėjo FIS ir parabiatloną. Bet, pagal FIS sutartį su Tarptautine biatlono sąjunga, pastaroji užsiima šio sporto reikalais.
FIS priklauso ir kelios neolimpinės sporto šakos ir disciplinos – žolės slidinėjimas (angl. grass skiing), riedslidžių sportas (roller skiing), slidinėjimas telemarko stiliumi (telemark skiing) , ilgų nuotolių šuoliai su slidėmis (ski flying), greitasis nusileidimas (speed skiing) bei šiaurės dvikovė. Pastarąją po šių metų Milano ir Kortinos žaidynių nutarta išbraukti iš olimpinės programos. Bet dabar FIS deda visas pastangas, kad šis gilias tradicijas turintis sportas vėl taptų olimpiniu. Taip pat siekiama į olimpinę programą įtraukti greitąjį nusileidimą ir slidinėjimą telemarko stiliumi.
Pasirengimas kongresui Vilniuje
Ženevoje R. Arlauskas su kolegomis aptarė ir pasirengimą 2028 m. Vilniuje vyksiančiam FIS kongresui.
FIS kongresai, kuriuose dalyvauja visi organizacijos nariai, vyksta kasmet. Tik nelyginiais metais jie rengiami nuotoliniu būdu, o lyginiais – gyvai. Per kongresą Vilniuje paaiškės visų po FIS sparnu esančių sporto šakų būsimų pasaulio čempionatų rengėjai.
„Kongresas trunka tris dienas. Pirmoji – atvykimo diena. Kitą dieną FIS taryba susitinka su pasaulio čempionatus norinčių rengti miestų ar regionų atstovais, neretai atvyksta ir merai. Vakare iškilmingai paskelbiami būsimų pasaulio čempionatų rengėjai, o po to visi dalyviai renkasi į gala vakarienę. Atidžiai renkame šiam renginiui išskirtinę į UNESCO pasaulio paveldą įtraukto Vilniaus senamiesčio vietą. Tai galėtų būti Valdovų rūmai, Šv. Jonų bažnyčios Vilniaus universitete kiemas ar kita išskirtinė erdvė.
Trečiąją dieną vyksta kongresas, kurio transliaciją galima stebėti gyvai visame pasaulyje. Kas ketverius metus – pasibaigus žiemos olimpiniam ciklui, renkamas FIS prezidentas, o kas dvejus metus – FIS tarybos nariai. Vilniuje rinksime FIS tarybą. Taip pat kongresas apsvarsto ir priima FIS įstatus, tarptautinių varžybų taisykles, peržiūri organizacijos veiklos ataskaitas, tvirtina biudžetą, mokesčius, priima arba pašalina narius ir sprendžia kitus svarbius klausimus“, – aiškino R. Arlauskas.
Kalbėdamas apie FIS kongreso svarbą Lietuvai, LNSA vadovas yra minėjęs ne tik žiemos sporto populiarinimą, bet ir ekonominę naudą.
„Kongreso kaštai – apie pusė milijono eurų. Bet nauda mūsų šaliai bus didžiulė. Beveik pusė tūkstančio žmonių gyvens Vilniaus viešbučiuose. Kai kurie atvyks anksčiau, o išvyks vėliau. Planuojame suteikti jiems galimybę pakeliauti po mūsų šalį, iš arti pažinti Vilnių, kuriame daugybę laisvalaikio, fizinio aktyvumo, pramoginių veiklų galima rasti ir žiemą, ir vasarą. Tai mes pažymėjome ir savo paraiškoje“, – paaiškino R. Arlauskas.
Viena svarbiausių jo siūlomų naujų idėjų prieš kongresą Vilniuje – surengti sezono apdovanojimų ceremoniją ir pasikviesti ryškiausias žvaigždes.
„Dabar Pasaulio taurės nugalėtojų prizai įteikiami varžybų vietose, dar nenurimus aistroms. Trūksta šventiškumo. O mes siekiame, kad per FIS kongresus būtų apdovanojami FIS Pasaulio taurės absoliučių įskaitų nugalėtojai. Taip kongresas taptų svarbiu renginiu ne tik sporto valdininkams, bet ir patiems sportininkams, o į Vilnių susirinktų ryškiausios žiemos sporto žvaigždės“, – vizija dalijosi R. Arlauskas.
Startas – jau savaitgalį
FIS priklausančių šakų sportininkai į Lietuvą renkasi kiekvienais metais. Tiesa, ne švęsti, o dalyvauti varžybose.
Mūsų šalyje nuolat rengiamos FIS statusą turinčios lygumų, kalnų, akrobatinio slidinėjimo ir snieglenčių sporto varžybos.
Artimiausios vyks jau šį savaitgalį Druskininkų „Snow Arenoje“, kur per dvi dienas bus surengtos net aštuonios – po keturias vyrų ir moterų – slalomo varžybos.
Tradiciškai tai pirmos FIS sezono varžybos Europoje. Į jas nuolat atvyksta apie 200 sportininkų iš kelių dešimčių šalių, siekiantys susirinkti pasaulio reitingo taškų ir pasidėti pamatą kitiems sezono startams.
