Paneigė visas medikų prognozes: britas tapo pirmuoju, žengusiu į ringą po kaulų čiulpų transplantacijos

 Nors išgirdęs gyvybei pavojingo kraujo sutrikimo diagnozę Reubenas Mustonas sužinojo, jog niekada nebegalės žengti į ringą, sportininkas paneigė visas medikų prognozes. Sunkų gydymą ištvėręs ir pirmuoju boksininku pasaulyje, kuriam profesionalo licencija buvo suteikta po kaulų čiulpų transplantacijos, tapęs britas šeštadienį iškovojo pergalę debiutinėje profesionalų kovoje ir jautėsi apimtas euforijos.

Būdamas vos 18-os, R. Mustonas varžėsi aukščiausiame mėgėjų bokso lygyje, tačiau 2022-aisiais po nacionalinio čempionato finalo jam 24 valandas nesustojo bėgti kraujas iš nosies, o netrukus medikai diagnozavo aplastinę anemiją. Po šios diagnozės jaunuoliui buvo atlikta kamieninių ląstelių transplantacija, panaudojant jo tėvo Danny paaukotas ląsteles, bei taikyta chemoterapija ir radioterapija.

Praėjus pustrečių metų, iš Redingo kilęs boksininkas sugrįžo į ringą ir iškovojo aukso medalį nacionaliniame čempionate. Gavęs profesionalo licenciją, kurią išdavė Didžiosios Britanijos profesionalų boksą prižiūrinti taryba, R. Mustonas įrodė savo ryžtą, nors tokiam leidimui gauti kandidatams būtina praeiti išsamią medicininę apžiūrą, apimančią kraujo tyrimus ir smegenų skenavimą. Nepaisant anksčiau girdėtų niūrių medikų prognozių, sportininkas teigė, jog visada matė save sugrįžtantį į sportą.

Šeštadienį Harou laisvalaikio centre teisėjų sprendimu įveikęs Jake'ą Pollardą, britas džiaugėsi savo pasiekimu ir pripažino, kad ši pergalė „tikrai reiškė kažką ypatingo“. Žinodamas šios akimirkos svarbą dar prieš žengdamas į ringą, kovotojas gyrė „neįtikėtiną“ Londono arenos atmosferą.

„Bandau įrodyti žmonėms, kad galima sugrįžti po tokių išbandymų, ir viskas išties priklausė nuo šios kovos baigties, – kalbėjo R. Mustonas. – Su manimi per visą šią kelionę buvo 200 artimiausių draugų ir šeimos narių – jie matė mane patį blogiausią, pačiame dugne. Kai laimiu, tai darau ne tik aš, bet mes visi. Tai tikrai reiškė kažką ypatingo. Mes privertėme šokinėti visą areną.“

Apibūdindamas pergalingą momentą, kovotojas toliau dalijosi įspūdžiais, tikindamas, kad viskas prilygo svajonei.

„Tai buvo neįtikėtina, – tvirtino R. Mustonas. – Jausmas, kai laimėjus kovą į viršų pakeliama tavo ranka, yra tiesiog euforija.“

Dar iki šių metų pabaigos vėl kovoti besitikintis atletas į ateitį žvelgia su didžiuliu optimizmu ir noru tobulėti.

„Tai tik pirmasis žingsnis laiptais į viršų – dar turime nueiti labai toli, turime pagreitį, todėl toliau augsime ir tobulėsime, – aiškino sportininkas. – Dabar savo gyvenimo nebelaikau savaime suprantamu dalyku. Aš nesėdžiu ir nelaukiu. Kai tik pasitaikys progos, aš jomis pasinaudosiu.“