Idealiai savo kovai pasiruošęs Stanionis įvertino Dirksčio pasirodymą: „Ką dabar sakys? „Jeigu nebūtų traumos, būčiau nokautavęs“
Eimantas Stanionis ir Kaine'as Fourie | Teodoro Biliūno / BNS foto nuotr.
Daugiau nei 15 tūkst. žiūrovų akivaizdoje Kauno „Žalgirio“ arenoje praūžęs „UTMA 19“ turnyras tapo didžiausiu kovinio sporto renginiu Lietuvos istorijoje. Įspūdingą sugrįžimą į profesionalų bokso ringą po metų pertraukos antroje pagal svarbą vakaro dvikovoje surengė buvęs pasaulio čempionas Eimantas Stanionis (17-1), kuris iškovojo užtikrintą pergalę, kai jau 1-ajame raunde tris kartus į nokdauną pasiuntė 24-erių Pietų Afrikos atstovą Kaine'ą Fourie (13-2-3), o 2-ajame raunde, oponento kampui išmetus rankšluostį, dvikova buvo nutraukta.
Nors pergalė buvo pasiekta žaibiškai, po triumfo ringe Lietuvos kovotojas atrodė susikaupęs ir emocijomis netryško. Paklaustas, ar specialiai slopina džiaugsmą, E. Stanionis paaiškino, jog toks dominavimas yra būtina sąlyga siekiant sugrįžti į elitą: „Čia mano darbas. Jeigu noriu vėl kažką pasiekti pasaulyje, vėl tapti čempionu ar bent kovoti dėl diržų, aš privalau padaryti tai, ką padariau. Turiu tokius varžovus taip įveikti, jeigu noriu dar kažką pasiekti. Tai buvo mano sugrįžimas po metų pertraukos.“
Prieš metus toje pačioje arenoje kovojęs sportininkas atvirai pripažino tuometį nusivylimą savo pasirodymu, tačiau šįkart situacija kardinaliai skyrėsi. Lygindamas pasiruošimų kovoms foną, boksininkas pasakojo apie įveiktą asmeninio gyvenimo chaosą bei atrastą ramybę padedant šeimai.
„Psichologiškai – diena ir naktis. Tada man buvo sunku: buvau ką tik po pralaimėjimo, viskas susiklostė chaotiškai, gimė vaikas. Buvo chaosas. Labai norėjau kovoti Lietuvoje, bet viskas įvyko per greitai – nespėjau nei pailsėti, nei pabūti su šeima. Naujas gyvenimo etapas buvo didelis iššūkis – smagus, bet didelis. Po tos kovos buvau pasimetęs. Dabar viskas idealu: viskam buvau nusiteikęs, turėjau stiprią stovyklą. Po praėjusios kovos nežinojau, ar kovosiu, ar nekovosiu, kaip toliau klostysis mano gyvenimas, bet dabar nusprendžiau 100 procentų kovoti (juokiasi, – aut. past.) ir ruoštis toliau. Viskas kardinaliai pasikeitė, jaučiuosi labai gerai. Turiu gerą žmoną, kuri man padeda, leidžia ruoštis, prižiūri mūsų mažylį ir sutvarko kitus reikalus. Turiu tokią prabangą – sportuoti sau“, – sakė E. Stanionis.
Iš šalies nepriekaištingai ir lengvai atrodęs pasirodymas pareikalavo milžiniško darbo pasiruošimo etape.
„Lengvai... Sunkiai dirbau. Tris mėnesius atidaviau tiek jėgų, kiek, pasakysiu atvirai, net kovai dėl diržo nesiruošiau, nes turėjau labai geras sąlygas. Noriu padėkoti rėmėjams. Turėjau vieną geriausių stovyklų, atsivežiau sparingo partnerius. Visi jie buvo nepralaimėję: vienas – 15-0, kitas – 18-0, dar kitas – 13-0. Rekordas kartais nieko nepasako, bet tai patyrę kovotojai, turintys daug kovų bagažo. O pirmas raundas... Išėjau, apsižiūrėjau ir dariau tai, ką moku“, – greitai kritus varžovui, treniruočių stovyklos kokybę bei pajėgius sparingo partnerius pabrėžė lietuvis.
Išsklaidęs bet kokias anksčiau sklandžiusias abejones dėl blėstančios motyvacijos, E. Stanionis užtikrintai patvirtino savo ateities planus: „Tikrai kovosiu. Išbraukiame kalbas, kad nebekovosiu. Nenoriu dvejoti: kovosiu ar nekovosiu. Viskas, karjeros nebaigiu ir tikrai dar kovosiu (juokiasi, – aut. past.).“
Paklaustas apie galimybes vėl žengti į ringą Lietuvoje, boksininkas įvardino ir konkrečius mėnesius: „Kiek žinau – vasarį, kovą arba balandį. Man ir vasaris, ir balandis tikrai tinka. Noriu dabar kovoti aktyviai, nuolat būti ringe ir nelaukti. Dėl to su Amerika ir kyla dvejopi jausmai. Noriu, nes ten gali kovoti dėl diržų, bet kartais į tave žiūri tiesiog kaip į šaškę ar šachmatų figūrą: jeigu reikia kažkur pastatyti – pastatys, jeigu ne – tai ne. Noriu kovoti su geriausiais, o visa kita – organizacijos reikalas. Jeigu žmonės galvoja, kad kas nors renkasi priešininkus, mano karjeroje visi žino, jog niekada jų nesirinkau ir kovojau su visais. Ką pasiūlys, kokį varžovą duos, su tuo ir kovosiu. Tiesiog noriu kovoti.“
Vertindamas paties renginio mastą ir organizatorių darbą, boksininkas negailėjo pagyrų bei džiaugėsi galėjęs sugerti palaikymą be papildomo streso, kurį jautė anksčiau.
„Buvau daug kur pasaulyje, dalyvavau dideliuose renginiuose ir mačiau visko. Galiu pasakyti, kad organizacine ir viešinimo prasme lygis tikrai kyla, su kiekvienu renginiu jie kuo nors nustebina, padaro kažką naujo. Linkiu jiems sėkmės ir tikiu, kad jie taps numeris vienas Europoje. Manau, kad jau dabar tokie yra, bent jau neoficialiai“, – kalbėjo lietuvis, pridurdamas apie išskirtinį Lietuvos himno momentą: „Dabar galėjau pasimėgauti. Aną kartą negalėjau, slėgė stresas, viskas sukosi tik apie mane. Šįkart nebuvo tokios atsakomybės, kad tai – mano renginys. Tai renginys, kuriame aš tiesiog kovojau. Esu dėkingas visiems sirgaliams. Kovoti namuose – nuostabu, visi taip palaiko, ačiū visiems. Jausmas nerealus, reikia tai patirti.“
Nors sportininkas yra pasaulinio lygio žvaigždė, sutikimas dalyvauti antroje pagal svarbą dvikovoje jam nesukėlė jokių problemų.
„Ne, nebuvo keista. Sutikau, nes norėjau kovoti. Pasiūlė – ir sutikau, man jokio skirtumo: pradžioje, gale ar pagrindinėje kovoje. Pagal viską galbūt ir turėčiau būti pagrindinėje kovoje, bet šioje vietoje neturiu didelio ego“, – paprastai situaciją paaiškino buvęs pasaulio čempionas.
Didžiulį ažiotažą kėlusi pagrindinė vakaro kova, kurioje dalyvavo Sergejus Maslobojevas ir Dominykas Dirkstys, baigėsi anksti dėl D. Dirksčio patirtos traumos. Paklaustas apie šį epizodą, E. Stanionis su šypsena įvertino matytą vaizdą: „Šiek tiek stebėjau. Greitai atėjau, mačiau pabaigą. Pataikė kelis smūgius, tada susitraumavo ranką. Ką dabar sakys? „Jeigu nebūtų traumos, būčiau nokautavęs“. Istorija tęsis toliau, tikriausiai turėsime antrą kovą.“
