LSU ir Nacionalinis vėžio centras stiprina bendradarbiavimą: daugiau dėmesio fiziniam aktyvumui onkologijoje
LSU nuotr. | Organizatorių nuotr.
Fizinis aktyvumas vis dažniau vertinamas ne tik kaip sveikos gyvensenos dalis, bet ir kaip svarbi sveikatos puoselėjimo bei ligų prevencijos priemonė. Siekdami geriau suprasti jo poveikį onkologijoje, bendradarbiavimą stiprina Lietuvos sporto universitetas (LSU) ir Nacionalinis vėžio centras (NVC), jungdami sporto mokslo ir onkologijos sričių kompetencijas.
LSU rektorė prof. dr. Diana Rėklaitienė pabrėžia, kad fizinio aktyvumo ir sporto poveikis sveikatai turi būti ne tik praktinė patirtis, bet ir mokslu pagrįstas faktas.
„Labai norisi, kad fizinis aktyvumas ir sportas nebūtų vertinami tik kaip hobis ar užimtumas. Tai svarbi gyvenimo kokybės ir ligų prevencijos dalis, tačiau jos poveikis turi būti pagrįstas mokslu“, – teigia D. Rėklaitienė.
NVC direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pažymi, kad šiuolaikinėje medicinoje svarbu vertinti įvairias sveikatos stiprinimo priemones, o fizinis aktyvumas yra viena iš jų.
„Fizinis aktyvumas yra viena iš svarbiausių sveikatą stiprinančių intervencijų. Turime rasti daugiau įrodymų, kokios fizinio aktyvumo formos ir gyvensenos ypatumai gali duoti didžiausią naudą“, – sako V. Pečeliūnas.
Pasak jo, jau dabar yra mokslinių duomenų apie fizinio aktyvumo naudą siekiant mažinti vėžio riziką, tačiau svarbu geriau suprasti jo reikšmę ir gydymo procese. Bendradarbiaujant LSU ir NVC bus siekiama stiprinti šių sričių sąveiką ir ieškoti sprendimų, kurie galėtų būti pritaikomi praktikoje.
Vieną iš galimų tyrimų krypčių pristato LSU Sporto mokslo ir inovacijų instituto mokslininkas Tomas Venckūnas. Artimiausiu metu dėmesys būtų skiriamas pacientų fiziniam aktyvumui po virškinimo trakto vėžio operacijų, siekiant įvertinti ne tik fizinio aktyvumo naudą apskritai, bet ir jo poveikį raumenų būklei.
„Norime ištirti, kaip fizinis aktyvumas veikia raumenų kokybę, ar stiprinant raumenis didėja tik jų masė, ar gerėja ir jų funkcija bei gebėjimas išvystyti jėgą“, – aiškina T. Venckūnas.
Mokslininko teigimu, gydymo metu ir sumažėjus fiziniam aktyvumui gali keistis ne tik raumenų masė, bet ir jų kokybė, todėl šių pokyčių vertinimas gali suteikti svarbių žinių apie pacientų fizinę būklę ir atsistatymą.
LSU ir NVC bendradarbiavimas leis sujungti abiejų institucijų kompetencijas ir ieškoti mokslo duomenimis pagrįstų sprendimų, padedančių geriau suprasti fizinio aktyvumo svarbą onkologinių ligų prevencijai, gydymui ir pacientų sveikimui.
