Ralio „Kauno ruduo“ dalyviai prisimins įspūdingiausias lenktynių akimirkas

Spalio 3 d. Kauną ir jo apylinkes drebins tradicinis, jau 53-asis tarptautinis ralis „Kauno ruduo 2026“.

Tai vienos seniausių, nuo pat 1974-ųjų be pertraukų vykstančios lenktynės, kurioms pirmosioms iš visų šalyje automobilių varžybų 1981 m. suteiktas tarptautinio ralio statusas.

„Kauno rudens“ ralių istorijoje ženkliausias puslapis priklauso Kauno automobilininkų klubui, vadovaujamam praeityje garsių lenktynininkų, sporto meistrų Vidmanto Čiutelės ir klubo direktoriaus Eduardo Jako.

Vėliau kartu su Kauno automobilininkų klubu šį ralį organizavo Lietuvos automobilių ir Lietuvos „Porsche“ klubai, o dar vėliau iš jų rengėjo estafetę perėmė Tarptautinė automobilių sporto veteranų asociacija (TASVA), kviečianti ir į šiemetines varžybas.

Jau trys dešimtmečiai „Kauno rudens“ raliai skiriami neeilinių Lietuvos automobilių sporto istorijoje asmenybių, pasiekusių įspūdingų laimėjimų ne tik „Tour d‘ Europe“ trasose, didžiajame ralio Londonas–Meksikas maratone ar šalies ralio čempionatų batalijose Kastyčio ir Arvydo Girdauskų atminimui.

Todėl neatsitiktinai kasmet į Kauną pagerbti buvusių draugų ir varžovų atvyksta dabar po visą pasaulį išsibarstę jų bendražygiai, kuriuos šios lenktynės ne tik sugrąžina į jų sportinę jaunystę, bet ir dar kartą dovanoja nepamirštamas bendravimo akimirkas.

Legendiniam kauniečio šuoliui – 55-eri

Spalio pirmąjį savaitgalį į Kauną atvykę lenktynininkai pagerbs šias Lietuvos automobilių sporto legendas ir kartu prisimins prieš 55 metus pasaulio ralio čempionato etape – 1000 ežerų ralyje Suomijoje – Kastyčio drauge su šturmanu iš Latvijos Uldžiu Madrevicu su „Moskvich 412“ atliktą rekordinį 36 metrų šuolį nuo tramplino, kurio iki šiolei dar nepavyko niekam pagerinti.

Nenuostabu, kad legendinio šuolio nuotraukos ir filmuoti vaizdai mirgėjo ne tik Lietuvos, bet ir Europos sportui ir ne tik jam skirtoje spaudoje.

Vokietijoje dideliu tiražu leidžiamas žurnalas „AutoMotor und Sport“ šį įvykį įamžino didžiule nuotrauka ir daug sakančia antrašte „Sunkiai suvokiama Baltijos sportininkų sensacija!“

„Kastyčiui vos grįžus iš Suomijos visi puolėme jį klausinėti ne kaip susiklostė ralis, o kokie vėjai ekipažą „nupūtė“ taip neįsivaizduojamai toli, – legendinį bičiulio 36 metrų šuolį prisimena 2023 m. „Kauno rudens“ ralio nugalėtojas, anksčiau net tris kartus laimėjęs ralio „Aplink Lietuvą“ motociklininkų įskaitą Ričardas Matijošaitis. – Raliui perkopus ekvatorių Kastytis suvokė negalėsiąs rimčiau pasipriešinti daug galingesnę techniką vairavusiems užsienio sportininkams ir prisipažino norėjęs palikti ir savąjį pėdsaką Suomijos trasose. Tad ryžosi sėkmingai pasibaigusiam šuoliui, nors mechanikams teko rimtai padirbėti atstatant po tokio išbandymo nukentėjusią jų automobilio važiuoklę“.

Ralis „Kauno ruduo“ | Organizatorių nuotr.

Įdomi ir šio šuolio įregistravimo istorija, kurios iniciatoriai – Suomijos žurnalistai, tiksliai užfiksavę kurioje vietoje K. Girdausko „Moskvich 412“ atsiplėšė nuo žemės ir kurioje jo keturi ratai nusileido ant grunto. Tada jiems, pasikvietus suomiškąjį Navaitį, beliko įregistruoti iki šiol nepagerintą rekordą, plačiai išgarsinusį Baltijos sportininkus.

Po metų, 1973-siais, reklamuodama būsimą 1000 ežerų ralį, suomių spauda rašė: „Ralis bus įdomus, nes vėl žada dalyvauti sovietų lenktynininkas Kastytis Girdauskas, kurį nuotraukoje matote ne važiuojantį, o ...su „Moskvich 412“ skrendantį virš mūsų šalies kelių“.

Pirmasis starto numeris – triskart pasaulio čempionui

Kiekvienose lenktynėse važiuoti pirmuoju starto numeriu pažymėtu automobiliu ne tik didelė garbė, bet ir nemenka atsakomybė.

Spalio 3 d. pirmuoju starto numeriu paženklintą „Volgą GAZ 24“ vairuos iš Vokietijos atvykstantis tarptautinės klasės sporto meistras Michailas Titovas ir ne tik sporte pasižymėjęs dimisijos generolas Česlovas Jezerskas, daug nusipelnęs Lietuvai ir ne veltui daugelio laikomas žmogumi legenda.

Jis nuo atmintinų 1990-ųjų dirbo Krašto apsaugos departamente ir buvo vienas pirmųjų Lietuvos kariuomenės organizatorių, pirmosios Lietuvos Respublikos karinės formuotės – karinės technikos klubo viršininkas, Atkuriamojo Seimo gynimo štabo narys, Krašto apsaugos departamento apsaugos kuopos, vėliau šio departamento mokomojo junginio vadas.

Č. Jezerskas – vienas motorizuotos pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ kūrėjų, daugiau nei ketverius, sunkiausius metus buvęs pirmasis jos vadas, vėliau šalies ginkluotųjų pajėgų generalinis inspektorius.

Č. Jezerskas daugelį metų garsino Lietuvos vardą pasaulio sporto arenose. Jis net tris kartus pasaulio savigynos imtynių (sambo) čempionas, penkis kartus Lietuvos ir Baltijos šalių pirmenybių nugalėtojas, Europos ir buvusios SSRS daugkartinis čempionas ir prizininkas, 1975 geriausias Lietuvos sportininkas.

Kartu su K. Girdausku Č. Jezerskas, kurio paradinį kostiumą puošia Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Šaulių žvaigždė, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro Didysis kryžius ir kiti apdovanojimai, tris kartus paeiliui – 1981, 1982 ir 1983 metais – yra laimėjęs ir šalies automobilių ralio čempionatą.

Kodėl tituluotasis sportininkas „Kauno rudens“ trasas pasiryžęs įveikti su rusiška „Volga“?

„Tokį automobilį už laimėtą pirmąjį pasaulio imtynių čempionato auksą gavau dovanų. Tuomet jis buvo daugelio svajonė, ne išimtis – ir mano. O svajones būtina prisiminti ir niekad negalima jų išsižadėti“, – įsitikinęs Č. Jezerskas.

„Kauno ruduo“ S. Brundzai primins Iževską

„Kauno rudens“ trasomis važiuos dešimtys buvusios sovietų sąjungos ralio čempionų ir rinktinės narių. Tarp jų – ir labiausiai tituluotas šalies sportininkas, net dešimt kartų iškovojęs buvusios SSRS automobilių ralio čempiono titulą – Stasys Brundza, kuriam šįkart talkins navigatorius Jonas Dereškevičius.

Šis duetas prie starto linijos atvairuos 5-uoju starto numeriu paženklintą, lygiai tokiomis pat spalvomis nudažytą, su juodu variklio dangčiu „Moskvich 412“, kokį bemaž prieš šešis dešimtmečius vairavo S. Brundza, pakviestas į Iževską treniruotis kartu su gamyklinės komandos sportininkais. Automobilį specialiai šiam „Kauno rudens“ raliui paruošė jo rengėjai – TASVA. Beje, TASVA raliui parengė net aštuonis automobilius, kurie bus patikėti iš tolimesnių šalių atvykusiems lenktynių dalyviams.

Beveik kartu su S. Brundza startuos ir jo varžovas, „tik“ devynis buvusios sovietų sąjungos ralio čempiono titulus laimėjęs Eugenijus Tumalevičius, kuriam tiesiausio kelio į finišą padės ieškoti jo nuolatinis šturmanas, kasmet į Kauną susitikti su buvusiais draugais ir varžovais iš JAV atvykstantis Aleksandras Chaimskis.

Ralis „Kauno ruduo“ | Organizatorių nuotr.

Vyriausiems ralio dalyviams, 75-erių Joeliui Tammekai ir 80-ties jo šturmanui Juhanui Anupoldui R. Matijošaičio, kuris kartu su Šarūnu Liesiu važiuos ir šiame ralyje, dirbtuvėse jau parengtas VAZ 2103 – lygiai toks pat, kokį estai vairavo gražiausiais savo jaunystės metais.

Beje, turbūt tik nedaugelis žino, jog šie estų sportininkai yra pasižymėję ne tik ralio trasose. 1991 m. prestižiniame Paryžiaus – Dakaro maratone kartu su dar vienu ekipažo nariu Enno Piirsalu J. Tammeka ir J. Anupoldas finišavo treti sunkvežimių klasėje.

Estai ne vieninteliai „Kauno rudens“ ralyje, kuriuos egzaminavo garsusis Dakaras. Net kelis kartus jo išbandymai su Kazachstano komanda teko ir mūsų tautiečiui Artūrui Ardavičiui, „Kauno rudens“ ralį pradėsiančiam su „Nissan Juke“.

Įspūdingas automobilių parkas

„Kauno rudens 2026“ ralio trasomis skries per 100 ekipažų, kuriuose daugiau nei dešimties šalių atstovai.

Įspūdingas ir lenktynių automobilių parkas, pasižymintis ne viena dešimtimi modelių. Pradedant kukliausiu, vos 887 kub./cm darbo tūrio variklį turinčiu ZAZ 965, kurį vairuos 2025 metų ralio „Aplink Lietuvą“ laimėtojas Tadas Vitkevičius su Feliks Krivickij ar itin reta keliuose „Zastava 1000“, kuria į Lietuvą iš Zaporižės atvyksta ukrainiečiai Roman Shchypkov-Pavlenko su Vadim Navrotskij ir baigiant žiūrovo akiai ralio trasose įprastais, tokiais kaip „Subaru WRX STI“.

Nugalėtojų titulą gins ir pernykščiai ralio ir pagrindinio trofėjaus – Kastyčio bei Arvydo Girdauskų atminimo taurės – laimėtojai Modestas Jakas su Tomu Liutkumi, kurie vairuos „Toyota Celica“.

„Tai viena reikšmingiausių pergalių mano netrumpoje sportinėje biografijoje“, – aukštai keldamas iškovotą taurę po pernykščio pergalingo finišo sakė M. Jakas.

Dalyvių sąraše gausu šeimyninių ekipažų. 63-ejų Arūnas Vaičiūnas prie starto linijos savo „Subaru WRX STI“ atvairuos kartu su motina, 89-erių Ona Danguole Vaičiūniene, tėvas su sūnumi Adas ir Dominykas Bušmos pasirinko „Renault“, brolis ir sesuo Rolandas ir Evelina Dovidaičiai sės prie „Pobeda“, pagamintos kai jie dar nebuvo gimę, vairo, o žmonių su negalia grupėje besivaržysiantys Raimundas ir Mindaugas Dabužinskai pirmenybę atidavė BMW 320.

„Kauno rudens“ raliuose gražia tradicija tapo ir istorinių automobilių paradai, susilaukiantys ne tik ypatingo senovinei technikai neabejingų žmonių dėmesio. Šįsyk kauniečius ir miesto svečius pasiryžę nustebinti Lietuvos klasikinių automobilių klubo nariai, vadovaujami Gitauto Žičkaus, kuris kartu su žmona Vida vairuos 1937m gamybos gražuolį „Mercedes Benz K540“.

Gitauto automobilis – vienas jaunesnių šioje senolių kompanijoje. Seniausią, 1921 m. laidos „Studebaker“ demonstruos Arvydas ir Donatas Pauliukai, vos trejais jaunesnį „Oakland“ – Justas ir Daiva Staniai, prieškarinį, 1940 m gamybos GAZ – Mantas ir Vytis Indziulai, o Algimantas Akstinas ir Laura Binisch – rytų vokiečių „Trabant“, nuo konvejerio nuriedėjusį ką tik griuvus Berlyno sienai, 1990-aisiais.

„Kauno rudens“ ralis startuos ir finišuos šalia Šv. Mykolo Archangelo bažnyčios Kaune, Nepriklausomybės a. 14. Lenktynių atidarymas spalio 3 d. 9.30 val., o pirmasis ekipažas į pirmąjį greičio ruožą išvažiuos 10 val.

Ralio dalyviai varžysis dviejose skirtingose trasose. Sportininkų laukia 169,37 km ilgio distancija, o veteranams teks ne ką menkesni išbandymai 125,52 km trasoje.

Belaukiant nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimų susirinkusius į finišo ceremoniją ir grįžtančius iš trasų lenktynių dalyvius linksmins ne tik kauniečių pamėgta muzikantų grupė „Gintaro Šulinsko muzika“.