Istorinis NBA kirtis: atimti „Clippers“ šaukimai, diskvalifikacijos ir piniginės baudos komandai bei Kawhi Leonardui (1)

 Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA) skyrė didžiausią bausmę lygos istorijoje Los Andželo „Clippers“ klubui ir jo savininkui Steve'ui Ballmeriui. Po metus trukusio tyrimo, kurio metu paaiškėjo, jog franšizė apėjo algų kepurės taisykles ir padėjo nukreipti milijonus dolerių Kawhi Leonardui, komanda neteks net penkių pirmojo rato naujokų biržos šaukimų (2029, 2030, 2031, 2032 ir 2033 m.) bei turės sumokėti rekordinę 30 mln. JAV dolerių baudą.

Griežtos sankcijos pritaikytos ir aukščiausiems klubo vadovams. S. Ballmeris suspenduotas vieneriems metams nuo bet kokios su lyga ir komanda susijusios veiklos. „Clippers“ krepšinio operacijų prezidentas Lawrence'as Frankas nušalintas šešiems mėnesiams, o verslo operacijų prezidentė Gillian Zucker gavo vienerių metų diskvalifikaciją be atlyginimo. Kliuvo ir pačiam K. Leonardui, kuris privalės grąžinti lygai 700 tūkst. JAV dolerių, o jo dėdė bei patarėjas Dennisas Robertsonas negalės dalyvauti jokioje veikloje su NBA komandomis artimiausius penkerius metus. Be to, Los Andželo ekipai penkerius metus bus taikoma speciali atitikties ir stebėsenos programa.

Šio tyrimo pabaiga atrišo rankas ilgai lauktiems mainams – „Clippers“ dar vasarą sutarė išsiųsti K. Leonardą į Toronto „Raptors“, kur jis 2019 m. iškovojo čempiono titulą, tačiau sandoris buvo įšaldytas. K. Leonardas, kuriam šią vasarą suėjo 35-eri, neseniai atleido savo dėdę ir pasamdė naują agentą Harrisoną Gainesą.

„Prisiimu visą atsakomybę už savo artimiausios aplinkos žmonių sprendimų klaidas ir apgailestauju dėl to, kad ši situacija atitraukė sirgalių bei mano šeimos dėmesį, – oficialiame pranešime teigė K. Leonardas. – Sutartį su „Clippers“ ir minimus susitarimus sudariau sąžiningai, būdamas visiškai įsipareigojęs vykdyti savo pareigas ir nežinodamas apie jokius kieno nors ketinimus apeiti algų kepurę. Grįždamas į Torontą esu susitelkęs į tai, ką galiu kontroliuoti – užverčiu šį skyrių ir judu pirmyn atvertęs švarų lapą.“

Savo ruožtu NBA komisaras Adamas Silveris neslėpė pasipiktinimo susidariusia situacija.

„NBA kolektyvinėje sutartyje numatyta žaidėjų atlyginimų nustatymo sistema yra esminis krepšinio varžybų, kurias lyga prižiūri komandų, žaidėjų ir galiausiai sirgalių labui, komponentas, – pabrėžė A. Silveris. – Esu giliai nusivylęs šiais akivaizdžiais mūsų taisyklių pažeidimais ir „Clippers“ institucinėmis bei vadovybės klaidomis, kurios lėmė šį nusižengimą. Nuobaudų griežtumas atspindi pažeidimų rimtumą.“

Tyrimas, kurį atliko teisininkų kontora „Wachtell, Lipton, Rosen & Katz“, prasidėjo po to, kai 2025 m. rugsėjį tinklalaidėje „Pablo Torre Finds Out“ buvo atskleista informacija apie K. Leonardo 28 mln. JAV dolerių vertės sutartį su aplinkosaugos įmone „Aspiration“. Ši bendrovė, kuriai vadovavo ir į kurią dešimtis milijonų investavo pats S. Ballmeris, iki 2022–2023 m. sezono pabaigos buvo ir klubo marškinėlių rėmėja. 2025 m. kovą bankrutavusi „Aspiration“ liko skolinga K. Leonardui 7 mln. dolerių per jo valdomą įmonę „KL2 Aspire, LLC“.

Tyrėjai nustatė, kad „Clippers“ inicijavo ir palengvino K. Leonardo rėmimo sutartis ne tik su „Aspiration“, bet ir su dar trimis įmonėmis: „Boingo Wireless“, „Daktronics“ bei „Lockton Insurance“. Iš pastarųjų trijų krepšininkas per metus susižėrė 18 mln. JAV dolerių, nors jo įsipareigojimai buvo minimalūs.

Ataskaitoje išsamiai aprašomas įtartinas šių sutarčių pobūdis.

„Kiekviena sutartis buvo pasirašyta pačiame COVID-19 pandemijos įkarštyje, kai, pasak NBA ir sportininkų rėmimo sutarčių eksperto, įmonės retai pasirašydavo tokias sutartis, ypač su reklaminiais veidais, su kuriais neturėjo jokių ankstesnių ryšių. Tyrėjai negavo jokio pagrįsto paaiškinimo, kodėl šioms įmonėms reikėjo greitai užbaigti ir pradėti mokėti K. Leonardui pagal šias sutartis bendro ekonominio neapibrėžtumo metu ir kai žaidėjo aktyvavimas ar pasirodymas geriausiu atveju būtų buvęs sudėtingas. Kiekvieną sutartį pasirašė įmonė, kuri niekada anksčiau (ir niekada vėliau) nebuvo pasirašiusi nė iš tolo panašaus finansinio dydžio rėmimo sutarties, kokią sudarė su K. Leonardu, ir nė viena iš įmonių niekada nebuvo pasirašiusi sutarties su jokiu kitu K. Leonardo kalibro sportininku“, rašoma dokumente.

Tyrėjai taip pat pabrėžė, kad „kiekviena sutartis K. Leonardui nustatė minimalius veiklos įsipareigojimus, palyginti su jam sumokėta suma“, o „nė viena iš šių sutarčių nebuvo viešai paskelbta, taip paneigiant pagrindinį rėmimo sutarties tikslą: gauti asociatyvinę naudą iš įmonės santykių su reklamos veidu“. Galiausiai priduriama, jog „tyrėjai neaptiko ir negavo įrodymų, atspindinčių, kad įmonės pasinaudojo savo teisėmis į prasmingą žaidėjo aktyvavimą; įrašai rodo, kad vienintelė patvirtinta K. Leonardo veikla pagal bet kurią iš sutarčių buvo vienkartinis apsilankymas karinėje bazėje pagal vieną sutartį ir kai kurių suvenyrų pasirašymas pagal kitą.“

NBA ataskaitoje teigiama, kad K. Leonardas per D. Robertsoną spaudė „Clippers“ organizaciją „padėti jam gauti pajamų už aikštelės ribų, sėkmingai gauti tas galimybes ir nekompensuoti „Clippers“ mokėjimų už asmenines išlaidas.“ Klubas apmokėjo šimtus asmeninių krepšininko, jo šeimos ir dėdės išlaidų (keliones, bilietus, dovanas), kurias pagal taisykles žaidėjas turėjo grąžinti, bet to nepadarė. Šiuos mokėjimus patvirtino L. Frankas.

„Aspiration“ viduje K. Leonardo sutartis kėlė didžiulių abejonių. Įmonės bendraįkūrėjas Joe Sanbergas, vėliau prisipažinęs kaltu dėl federalinio sukčiavimo, aktyviai stūmė šį sandorį, nors kiti vadovai tam priešinosi.

Vienas aukšto rango vadovas elektroniniame laiške rašė: „Neturiu supratimo, kodėl mes tai darytume.“ Kitas pridūrė: „Tai nėra gera mūsų kapitalo investicija [....] Tai 48 mln. dolerių per 4 metus Kawhi, kuris nėra didelis vardas [....] Nesu tikras, kodėl turėtume prisiimti tokį įsipareigojimą, atsižvelgiant į tai, kad mes jau mokame didžiulį rėmimo mokestį „Clippers“.“

Kai šis susirūpinimas buvo perduotas J. Sanbergui, jis atsakė, kad „„Clippers“ prašo mūsų tai padaryti su Kawhi Leonardu“ ir kad komanda suteiks papildomo verslo atgal „Aspiration“. Kitame susirašinėjime vienas vadovas pažymėjo: „[J. Sanbergas sakė], kad „Clippers“ žada padidinti sumą, kurią jie mums moka per ketvirtį, atsižvelgiant į tai, ką mes mokame šiam vaikinui [t. y. K. Leonardui].“ Kolega jam atsakė: „Ačiū už patvirtinimą.... Mums viskas turėtų būti gerai, jei tai neutralu pinigų srautų atžvilgiu.“

Pats J. Sanbergas 2022 m. gegužę rašė: „Aš asmeniškai prisidedu akcijomis Kawhi, kad ši partnerystė taptų įmanoma. „Aspiration“ generalinis direktorius nusprendė, kad sandorio neverta sudaryti. Kad išvengtume abejonių, bet kokią „Aspiration“ naudą iš Kawhi sandorio subsidijuoju aš, prisidėdamas savo nuosavybe, kad tai įvyktų.“

S. Ballmeris į „Aspiration“ 2021 m. investavo 50 mln. dolerių, o 2023 m. pridėjo dar beveik 10 mln. dolerių. „Clippers“ su šia įmone sudarė 300 mln. dolerių vertės marškinėlių rėmimo sutartį ir įsipareigojo sumokėti daugiau nei 50 mln. dolerių už anglies dioksido kompensavimą.

Tyrimo metu išryškėjo skirtingas klubo vadovų elgesys. G. Zucker, kuri asmeniškai suvedė K. Leonardo atstovus su įmonėmis (vienoje jų valdybos pirmininku dirbo jos vyras), tyrėjams melavo.

„G. Zucker padarė keletą pareiškimų, kurie pasirodė esą nenuoseklūs su to meto dokumentais, kitų liudytojų parodymais ir platesne įvykių chronologija, teigė neprisimenanti svarbių klausimų, perkėlė atsakomybę pavaldiniams ir atskiruose interviu pateikė nenuoseklias faktų versijas, – teigiama ataskaitoje. – Priešingai, L. Frankas atvirai aptarė su tyrėjais savo elgesį atitinkamu laikotarpiu, prisiminė pagrindinių įvykių detales, prisiėmė atsakomybę už pavaldinių veiksmus ir apskritai buvo nuoseklus visuose savo interviu. Nors sprendimą dėl bet kokių pasekmių už čia aprašytus taisyklių pažeidimus priima NBA, tyrėjai mano, kad priimant tokius sprendimus būtų tikslinga atsižvelgti į bendradarbiavimą ir patikimumą – arba jo nebuvimą.“

S. Ballmerio atsakomybė taip pat buvo griežtai įvertinta. NBA pareiškė, kad savininkas nubaustas „už tai, kad sąmoningai siekė padėti K. Leonardui gauti pajamų galimybių už aikštelės ribų.“

„S. Ballmeris taip pat nesukūrė sąlygų, kuriomis jo organizacija laikytųsi NBA apėjimo taisyklių – tai ypač šiurkšti klaida, nes „Clippers“ yra ankstesnė šių taisyklių pažeidėja ir anksčiau buvo specialiai tiriama NBA dėl K. Leonardo“, – konstatavo tyrėjai, primindami 2015 m. DeAndre Jordano situaciją, už kurią klubas gavo 250 tūkst. dolerių baudą, bei 2019 m. įtarimus dėl D. Robertsono.

Nepaisant triuškinančių išvadų, „Clippers“ organizacija atkakliai neigia savo kaltę.

„Mes griežtai atmetame NBA išvadas, kurios yra labai šališko tyrimo, kuriuo siekiama pagrįsti iš anksto nustatytą naratyvą, o ne faktus ir įrodymus, rezultatas, – rašoma klubo pranešime. – Tai, ką lyga mums sakė privačiai, skiriasi nuo to, ką ji šiandien paskelbė viešai, ir jie nesilaikė standarto, kurį komisaras A. Silveris nustatė šio tyrimo pradžioje, siekdamas užtikrinti jo sąžiningumą ir tikslumą. Pastaruosius metus mes visapusiškai ir sąžiningai bendradarbiavome, ir dabar lygiai taip pat atkakliai kovosime, kad įrodytume savo nekaltumą. Ketiname aktyviai ginčyti šias išvadas ir nuobaudas visais mums prieinamais būdais ir tikimės etiško bei nešališko arbitražo proceso.“

Nors klubas tikisi arbitražo, lygos taisykles išmanantis šaltinis patvirtino, kad komandai nėra jokio apeliacijos ar arbitražo proceso.

S. Ballmerio finansuotas, beveik 50 mln. JAV dolerių atsiėjęs tyrimas sulaukė aršios kritikos iš „Clippers“ atstovaujančio teisininko Davido N. Kelley. Dviejų puslapių laiške A. Silveriui jis šį procesą, kuris, anot jo, buvo „ydingas nuo pat pradžių“, pavadino „raganų medžiokle“.

„Šis procesas buvo sukurtas tam, kad pagrįstų iš anksto nustatytą baigtį, – piktinosi D. N. Kelley. – Nepaisant to, likus mažiau nei valandai ir neturint galimybės atsakyti, lyga paskelbė ataskaitą ir pridedamą pranešimą spaudai, kuriame teigiama, kad daroma visiškai priešinga išvada nei ta, kurią ji sakė privačiai.“

Teisininkas tikino, kad NBA atstovai privačiai pripažino neradę įrodymų dėl pinigų nukreipimo per „Aspiration“, todėl klubas dabar baudžiamas pagal „naują teoriją“ dėl žaidėjų supažindinimo su verslo partneriais.

„Jei lyga išleistų 50 mln. dolerių tirdama bet kurią komandą, ji rastų daugybę atvejų, kai komandos personalas, atsakydamas į žaidėjų prašymus, supažindina juos su rėmėjais ir tiekėjais, – laiške, kuriame teigiama, kad lyga klausimus apie supažindinimus iškėlė „paskutinę minutę“, rašė D. N. Kelley. – Pasakyti, kad tyrimas blaškė dėmesį, būtų per švelnu – „Clippers“ darbuotojai praleido tūkstančius valandų naršydami dokumentų saugyklas, telefonus, pranešimų sistemas, centrinius failus ir apskaitos įrašus, dirbdami su advokatais ir dalyvaudami interviu. Šis tyrimas visam laikui sugadino santykius su pagrindiniais „Clippers“ suinteresuotaisiais asmenimis.“

D. N. Kelley taip pat apkaltino NBA „kenkiant trečiosioms šalims“, kurios jautėsi bauginamos, ir teigė, kad S. Ballmerio reputacija buvo „nepataisomai sugadinta“, todėl jam teks „praleisti metus ginant save ir komandą nuo tinklalaidės vedėjo nepagrįstų teiginių.“

„Tokio pobūdžio raganų medžioklė prieštarauja pamatiniam teisingumui ir lygos bei šio sporto, kurį visi mylime, vientisumui, – laišką užbaigė advokatas. – Mes ieškome visų teisinių gynybos būdų, kad ištaisytume šią šiurkščią neteisybę.“

Gali būti, kad tai dar ne pabaiga. NBA tyrėjai neatmeta galimybės, jog ateityje paaiškės ir daugiau detalių.

„Visada galima padaryti daugiau – ir, atsižvelgiant į visuomenės susidomėjimą šiuo klausimu, laikui bėgant greičiausiai paaiškės daugiau informacijos, – perspėjama ataskaitoje. – Tyrėjai ir toliau gauna informacijos, susijusios su šioje ataskaitoje aptariamomis temomis, įskaitant ir šią savaitę. Tyrėjai atitinkamai papildys savo išvadas.“