Istorinį sezoną su kretingiškiais kuriantis Darius Gvildys: „Vaikinai dar patys nelabai suvokia, ką jie nuveikė“

Kretingos „Minijos” futbolininkai toliau išgyvena puikų sezoną. Jie yra vieni Pirmos lygos lyderių bei kovoja dėl patekimo į aukščiausią divizioną, o antradienio vakarą žengė istorinį žingsnį ir pateko į LFF taurės finalą.

Taurės pusfinalyje kretingiškiai rodė tikrą charakterį – dvikovoje namuose su Alytaus „Dainava” jie du kartus turėjo vytis varžovus, abu kartus rezultatą lygino, o susitikimui artėjant prie pabaigos surado pergalingą įvartį bei, laimėję rungtynes 3:2, žengė į taurės finalą ir ten spalio 11-ąją susitiks su FA „Šiaulių” arba „Kauno Žalgirio” futbolininkais.

Po rungtynių „Minijos” vyriausiasis treneris Darius Gvildys pasakojo apie šio pasiekimo reikšmę klubui bei miestui.

„Kretinga šito įvykio nematė 50 metų. Po rungtynių kalbėjome su vaikinais rūbinėje, emocijų yra tikrai labai daug, vaikinai dar patys nelabai suvokia, ką jie nuveikė, nes patekti į finalą yra didelė privilegija, tai rodo, kad esame gera komanda, su charakteriu, ką parodėme ir šiose rungtynėse”, – dėstė treneris.

Jo teigimu, komanda itin prastai pradėjo rungtynes ir štabas net svarstė apie keitimus dar neįpusėjus pirmam kėliniui.

„Išėjome į aikštę kiek miegodami, nežinau, kur mes buvome pirmas penkiolika minučių, tikrai užvirė pyktis ir dvidešimtą minutę jau norėjau daryti tris keitimus, bet išlaukiau, pamačiau, kad patys vyrai pradėjo žadinti vienas kitą. Po pirmo kėlinio perkalbėjome, ko dar trūksta, ką dar reikia pridėti ir manau, kad vaikinai tai pakankamai neblogai išpildė”, – su šypsena kalbėjo buvęs Lietuvos rinktinės futbolininkas.

Ne pirmą sezoną Lietuvoje žaidžiantis „Minijos“ futbolininkas Kazeemas Aderounmu pirmame kėlinyje gavo geltoną kortelę, tačiau ir vėliau nestokojo emocijų aikštėje. Paklaustas apie tai, ar nesvarstė futbolininko per pertrauką pakeisti, D. Gvildys teigė tokio varianto neplanavęs.

„Kazeemas nėra piktybinis žaidėjas, jis yra kovotojas iki kaulų smegenų, teisėjai, tą žinodami, kartais turėtų ne taip karštai reaguoti į tą jo kovą, nes ji yra pakankamai proto ribose. Buvo pokalbis, aptarėme tai su juo, jis mane nuramino, kad viskas bus gerai ir manau, kad jis labai stipriai prisidėjo prie pirmo mūsų įvarčio ir įnešė gerą energiją”, – mintimis dalinosi treneris.

Įdomu tai, kad 2006 metais D. Gvildys dar kaip žaidėjas su Marijampolės „Sūduva“ žaidė LFF taurės finale Dariaus ir Girėno stadione ir ją laimėjo, o dabar, praėjus dvidešimčiai metų, čia sugrįš jau kaip treneris.

„Labai džiaugiuosi, kad man praeityje jau teko dalyvauti taurės finaluose, vienas kurių ir vyko Dariaus ir Girėno stadione. Žaisti finale, žaisti tokiame stadione – tikrai bus laikas, kai vaikinai turės, ką papasakoti savo vaikams, nes jų gyvenime tai yra įvykis.

Kai kurie jų apskritai planavo mesti futbolą, kitiems praėję sezonai buvo labai sunkūs, bet čia susiformavome kaip komanda, kovojame vienas už kitą. Sulipdėme gerą šeimą, labai patiko reakcijos po įvarčio, nesustojimas ir aš tikrai rasiu, ką jiems pasakyti prieš finalą”, – kalbėjo treneris.

Tuo tarpu Alytaus „Dainavos“ treneriui Mikolajui Raczynskiui beliko apgailestauti dėl tokios rungtynių baigties.

„Sunku kažką pasakyti, nes atidavėme visas jėgas. Manau, kad mūsų komanda sukūrė puikią istoriją, daugumai mano komandos žaidėjų tai buvo pirmas sezonas tokiame lygyje, dalis jų niekada nebuvo rungtyniavę Pirmoje lygoje.

Bet žinoma, kai esi pusfinalyje ir ten du kartus pirmauji – pralaimėti labai skausminga, tačiau manau, kad šįkart laimėjo komanda su daugiau individualios kokybės, visgi, manau, kad įvarčius praleidome per lengvai”, – teigė alytiškių treneris.