„Pulsetto“ bendraįkūrėjas Sabaliauskas: „Atsparumą stresui galima treniruoti kaip raumenį“

 Kaip sportuojant palaipsniui stiprėja raumenys, taip ir susidūrimas su kontroliuojamu stresu gali didinti žmogaus atsparumą – svarbiausia po įtampos organizmui suteikti galimybę atsistatyti. Diskusijų festivalyje „Būtent!“ apie vadinamąjį „stress fitness“ kalbėjęs „Pulsetto“ bendraįkūrėjas Povilas Sabaliauskas sako, kad šiandien problema dažnai yra ne pats stresas, o tai, kad žmonėms tampa vis sunkiau iš įtampos būsenos sugrįžti į ramybės režimą.

„Streso raumenį galima treniruoti panašiai kaip fizinį. Vienam žmogui pakelti 40 kilogramų yra sudėtinga, tačiau jeigu tai darai nuolat, ilgainiui tas pats svoris nebeatrodo toks sunkus. Panašiai yra ir su stresu – organizmas gali įgauti didesnį atsparumą. Tačiau labai svarbi ir kita dalis: gavęs streso turi sugebėti atsipalaiduoti ir atsigauti“, – kalbėjo P. Sabaliauskas.

Diskusijoje „Stress fitness“, arba atsparumas stresui – ar tai įmanoma?“ kartu su P. Sabaliausku dalyvavo funkcinės medicinos praktikė ir edukatorė, sveikatingumo platformos „Inner“ įkūrėja Viktorija Macijauskienė bei šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Pokalbį moderavo Eglė Kernagytė-Dambrauskė.

Streso išvengti nereikia – svarbu išeiti iš jo būsenos

Pasak diskusijos dalyvių, trumpalaikis stresas savaime nėra problema – tai natūrali organizmo reakcija, padedanti mobilizuotis ir reaguoti į iššūkius. Kur kas svarbiau, ar stresinei situacijai pasibaigus žmogus sugeba persijungti į atsistatymo būseną.

„Gavęs streso turi kažkaip atsipalaiduoti. Tam gali padėti meditacija, kvėpavimo pratimai ar kitos priemonės. Man atrodo, labai svarbu suprasti būtent atsipalaidavimo pusę, nes dauguma žmonių nemoka iš įtampos būsenos išeiti“, – teigė „Pulsetto“ bendraįkūrėjas P. Sabaliauskas.

Pašnekovas pabrėžė, kad būtent atsistatymo dalį šiuolaikinis žmogus neretai pamiršta. Pavargus tampa sunkiau prisiversti medituoti, atlikti kvėpavimo pratimus ar imtis kitų atsipalaidavimo praktikų, todėl gali susidaryti uždaras ratas – kuo labiau žmogus pervargęs, tuo mažiau turi vidinių išteklių pasirūpinti savo atsistatymu.

Jo teigimu, vienu iš tokių įrankių gali tapti ir technologijos. „Pulsetto“ kuriamas prietaisas, pasitelkiantis elektrinius signalus, skirtas klajoklio nervo stimuliacijai. Vis dėlto P. Sabaliauskas akcentavo, kad technologija nėra skirta pakeisti pagrindinių sveikos gyvensenos įpročių.

Gydytojas: išsekusiam žmogui papildomas stresas nepadės

Šeimos gydytojas V. Morozovas pabrėžė, kad „stress fitness“ neturėtų būti suprantamas kaip raginimas jau išsekusiam žmogui sąmoningai susikurti dar daugiau streso. Pirmiausia turi būti užtikrinti baziniai organizmo poreikiai, o papildomas krūvis – dozuotas ir kontroliuojamas.

„Tai turi būti reguliuojamas, lengvai nutraukiamas stresas, po kurio yra galimybė atsigauti. Bet tam pirmiausia reikia išsimiegoti, pajudėti ir turėti savo patikimą būdą atsipalaiduoti. Tai gali būti ir paprasčiausi kvėpavimo pratimai“, – sakė V. Morozovas.

Pasak gydytojo, fizinis aktyvumas gali padėti didinti atsparumą stresui, tačiau ypač išsekusiam žmogui svarbu nepradėti nuo pernelyg didelio krūvio. Jei stresas tampa itin stiprus ir užsitęsęs, o savipagalbos priemonių nebepakanka, svarbu kreiptis į gydytoją.

Ilgalaikė įtampa, anot V. Morozovo, gali pasireikšti ne tik emociniu nuovargiu, bet ir fiziniais simptomais bei organizmo rodiklių pokyčiais. Todėl svarbu nelaukti momento, kai organizmas jau priverčia sustoti.

Diskusijų festivalis „Būtent!“ | Organizatorių nuotr.

V. Macijauskienė: po prastos nakties į stresą reaguojame visai kitaip

Funkcinės medicinos praktikė ir edukatorė V. Macijauskienė pabrėžė, kad kalbant apie atsparumą stresui svarbu matyti visumą. Organizmo reakciją lemia ne vien tai, kas tą dieną nutiko darbe ar asmeniniame gyvenime – reikšmės turi miegas, fizinis aktyvumas, mityba ir tai, kaip žmogus vertina konkrečią situaciją.

„Miegas yra beprotiškai svarbus. Palyginus savo reakciją po blogos nakties ir po kokybiško, optimalaus miego, atsparumas kitą dieną gali būti visiškai skirtingas. Ta pati situacija vieną dieną gali atrodyti vienaip, o kitą – visai kitaip“, – sakė V. Macijauskienė.

Pasak jos, ne mažiau svarbi kasdienė mityba. Ji gali būti kaloringa, tačiau ne visada pakankamai maistinga, todėl organizmui gali trūkti medžiagų, reikalingų normaliai jo veiklai ir atsistatymui. Atsparumą stresui, anot ekspertės, reikėtų vertinti kaip daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių rezultatą, o ne ieškoti vieno universalaus sprendimo.

„Daugelis žmonių gyvena tarsi automatu – pagal iš vaikystės, aplinkos ar visuomenės atsineštą įpročių sistemą. Jeigu dažniau grįžtume į savirefleksiją ir pagalvotume, kodėl vienoje ar kitoje situacijoje pradedame stresuoti, pamatytume, kad nemažai dalykų galime kontroliuoti – mitybą, miego režimą, savo pasirinkimus ir reakcijas“, – kalbėjo V. Macijauskienė.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad universalaus recepto, kaip tapti atsparesniam stresui, nėra. Vienam žmogui atsipalaiduoti padės fizinis aktyvumas, kitam – kvėpavimo praktikos, meditacija, technologijos ar kokybiškas poilsis. Tačiau principas išlieka tas pats – ne siekti gyvenimo be streso, o mokytis jį atpažinti, tinkamai dozuoti ir po įtampos suteikti organizmui galimybę atsistatyti.