Toni Korkeakunnas: „Tai buvo žiaurus būdas iškirsti iš turnyro, kai atvyksti iš kito pasaulio galo“

„Panevėžio“ futbolo klubas 18-ajame savo žaistame UEFA turnyrų mače pirmą kartą su varžovais sprendė nugalėtojo klausimą mušant baudinius. Vis dėlto Kostanajaus „Tobol“ ekipa nuo 11 metrų atžymos mušė sėkmingiau ir pateko į trečiąjį Konferencijų lygos atrankos varžybų etapą, kuriame susigrums su Belgrado „Partizan“ futbolininkais.

Nepaisant nesėkmingos atkarpos vietiniame fronte, strategas Toni Korkeakunnas sėkmingai paruošė komandą akistatai su gerokai didesnį biudžetą turinčiu oponentu iš Kazachstano. Futbolo specialistas iš Suomijos apibendrino dvikovą bei atsakė į žurnalistų klausimus spaudos konferencijos metu.

„Lygios komandos, lygios rungtynės, du kartus sužaidėme 1:1. Žinojome, kad jie turės daugiau kamuolio ir mes turėsime progų kontratakose. Abi komandos norėjo laimėti, rungtynės buvo atviros net ir paskutinėmis minutėmis. Didžiausias jausmas – nusivylimas, nes turėjome galimybių laimėti, o baudiniai yra baudiniai. Tai buvo žiaurus būdas iškirsti iš turnyro, kai atvyksti iš kito pasaulio galo, sunku.

Tiesa, beveik toks pats jausmas kaip ir nusivylimo yra pasididžiavimas. Labai didžiuojuosi vaikinais ir visa komanda. Galima kalbėti apie biudžetus ir tai, ko iš mūsų buvo tikimasi. Galėjome laimėti, vaikinai viską atliko profesionaliai, tačiau pralaimėjimas yra pralaimėjimas“, – fk-panevezys.lt svetainei pasakojo T. Koreakunnas.

– „Tobol“ starto sudėtyje rungtyniavo su puolėju Urošu Milovanovičiumi, kuris įprastai žaidžia aštriai, visgi, jis buvo nepastebimas. Kas pavyko gynyboje prieš jį?

– Turėjome problemų gynyboje, tad pastaruoju metu sutelkėme tam didelį dėmesį. Su gynyba laimi čempionatus, o kai ji būna gera – įgauni galimybę atakuoti. Žinojome, kad prieš šią komandą turime žaisti labai gerai gynyboje, jie turi gerų futbolininkų. Kalbėjau apie prisijungusius labiau patyrusius žaidėjus ir jie viską darė labai gerai.

Labai džiaugiuosi dėl jauno gynėjo Strahinja Kerkezo, kuris paaugo. Kai aš atvykau, jis buvo nuošalėje, bet dabar žaidžia visas minutes. Smagu ir dėl 2008 metais gimusio „Panevėžio“ futbolo akademijos auklėtinio Dovydo Balsio, kuris gynėsi prieš „Tobol“ žvaigždę Islamą Česnokovą. Yra gerų dalykų, kuriuos gali pasiimti. Anksčiau nebuvome pakankamai kompaktiški, bet rungtynėse vaikinai pasirodė gerai – gynybinį pasirodymą vertinu labai aukštu balu.

– Kaip įvertintumėte komandos pasirodymą iš psichologinės pusės prieš baudinių seriją, įvertinus rungtynių dramatiškumą?

– Vaikinai padarė viską, ką galėjo. Varžovai turėjo daugiau progų per pratęsimą, tačiau mes keletą kartų buvome pavojingai perdavę kamuolį į jų baudos aikštelę – paskutinis perdavimas nebuvo pakankamai kokybiškas. Negaliu skųstis dėl nieko, šiuo atveju pasididžiavimas svarbiausias dalykas. Neturėjome geriausios situacijos Lietuvos lygoje, bet sužaidėme dvejas geras rungtynes Konferencijų lygoje. Esame nusivylę, visgi, galėjome laimėti.

– Atlikus keitimą pirmojo kėlinio viduryje, vienu metu aikštėje žaidė septyni lietuviai futbolininkai. Kas nutiko Isaacui Asante ir kokį įspūdį paliko lietuviškasis branduolys?

– Isaacas Asante susižeidė šlaunies raumenį, jis yra raktinis žaidėjas atakoje, kuris gali kurti ir pelnyti įvarčius. Sulaukėme gana ankstyvo smūgio. Dabar, kai pradedu pažinti lietuvius futbolininkus, žaidėjai turi tokį patį mentalitetą iš ten, kur esu atvykęs – Suomijos. Tai – komandos žaidėjai ir jais neturi jokių problemų, jie atiduoda viską ir kovoja kartu. Tai vienintelis būdas, kai kažką galima pasiekti kartu dirbant.

Ernestas Veliulis, jei galėtų, tikėtina, irgi žaistų. Turiu gerą jausmą dėl tos situacijos. Prieš atvykstant į Lietuvą, turėjau daug patirties dirbant rinktinėse Suomijoje, tad rungtyniaučiau su vietiniais žaidėjais, jei jie yra tokie geri, kokie dabar. Tai padeda Lietuvos futbolui, kuris po truputį auga. Dovydas Balsys išsikovojo savo poziciją ir dabar žaidžia kiekvienas rungtynes. Apibendrinus, jie komandos žaidėjai bei visada nori atiduoti viską.

– Tikėtina, kad matėte praleistą įvartį dar kartą. Ar turite ką apie tai pasakyti, nors antrame kėlinyje, matant žaidimą, tas momentas komandos nepalaužė?

– Darbavausi Suomijos rinktinėse devynerius metus ir įprastai būdavome nelaikomi favoritais. Čia irgi atvykome turėdami tokį statusą. Galbūt yra žmogiška matyti tuos dalykus kiek kitaip. Mano nuomone, prieš Valdą Paulauską pirmame kėlinyje turėjo būti skirtas baudinys, o dėl praleisto įvarčio – jei nesi tikras ir nesušvilpi iš karto, gaunasi tarsi paslaptis. Jei pirmame kėlinyje pirmautume 2:0, tai taptų šoku varžovams ir mums padėtų. Turiu tikėti, kad arbitrai padarė viską, ką gali geriausio ir nėra prasmės galvoti apie kažkokias teorijas. Žinoma, jausmas buvo gana nemalonus.