Pasitraukiantis Deschamps'as apie anksti priimtą sprendimą: „Atmosfera tapo nepakeliama“

 14 metų trukusi Didiero Deschamps'o era Prancūzijos rinktinėje baigėsi. Paskutinėse Pasaulio taurės turnyro rungtynėse dėl trečiosios vietos prancūzai po 10 įvarčių trilerio 4:6 nusileido Anglijos futbolininkams, o po mačo strategas atvirai prabilo apie nepakeliamą aplinką, privertusią jį priimti sprendimą trauktis.

Apie tai, kad nepratęs po 2026-ųjų Pasaulio taurės turnyro besibaigiančio kontrakto, 57-erių specialistas paskelbė dar 2025 metų sausį. Nors per savo karjerą prie nacionalinės komandos vairo jis dažnai sulaukdavo kritikos dėl pragmatiško žaidimo stiliaus, kuriame pirmenybė buvo teikiama balansui, disciplinai ir efektyvumui, o ne įspūdingam reginiui, D. Deschampsas pabrėžė, kad sprendimas trauktis buvo padiktuotas ne sportinių rezultatų.

„Nusprendžiau, kad tai turi baigtis. Ir jei priėmiau šį sprendimą, tai padariau ne dėl savęs, sakau jums nuoširdžiai, tai buvo dėl Prancūzijos rinktinės gerovės, – televizijai „M6“ kalbėjo D. Deschampsas. – Atmosfera aplink mane tapo tokia nepakeliama, o Prancūzijos nacionalinė komanda to nenusipelnė. Tai nebuvo spontaniškas sprendimas. Aš apie tai galvojau.“

Strategas pridūrė, kad po jo pranešimo apie būsimą pasitraukimą situacija komandoje stabilizavosi.

„Nuo tada, kai apie tai buvo paskelbta, Prancūzijos nacionalinei komandai viskas klostėsi daug geriau. Galėjau priimti sprendimą prieš Pasaulio taurės turnyrą arba jo metu. Nenorėjau to daryti, nes per daug gerbiu Prancūzijos nacionalinę komandą“, – aiškino treneris.

Nepaisant įtampos, atsisveikinimas Majamyje vykusioje dvikovoje su anglais D. Deschamps'ui buvo itin jautrus.

„Tai yra pabaiga kažko, kas atstovavo pačiam gražiausiam dalykui, koks tik gali būti. 2012 metais pradėjęs darbą, Prancūzijos nacionalinę komandą iškėliau aukščiau visko, nes nesvarbu, kiek didžiausių pasaulio klubų treniruotum, nėra nieko, absoliučiai nieko, kas būtų aukščiau už Prancūzijos nacionalinę komandą“, – emocijų neslėpė prancūzas. „Tai buvo labai ypatinga diena. Gavau keletą labai gražių žinučių. Jas skaitydamas negalėjau sulaikyti ašarų, neklauskite manęs, nuo ko ar kodėl. Šios žinutės mane giliai palietė, nes jos atėjo iš žmonių, kurie man labai rūpi.“

Paskutinis D. Deschamps'o mačas tapo tikru išbandymu. Rungtynėse dėl bronzos medalių Prancūzija po tragiško pirmojo kėlinio atsiliko net 0:4. Antrojoje pusėje, vedami Kyliano Mbappe dublio, prancūzai sušvelnino atsilikimą iki 3:4, tačiau neišnaudojo daugybės progų ir galiausiai patyrė nesėkmę rezultatu 4:6, o bronzos medaliais pasidabino Anglija. Tai buvo 187-osios ir paskutinės D. Deschamps'o rungtynės prie rinktinės vairo, o šeši praleisti įvarčiai tapo antirekordu per visą jo vadovavimo laikotarpį.

„Tai yra pralaimėjimas, bet mes atsilikome 0:4. Turėjome nepateisinamą pirmąjį kėlinį, – mačo eigą vertino D. Deschampsas, kurį, kaip tikimasi, rinktinėje pakeis Zinedine'as Zidane'as. – Buvo reakcija su tuo, ką sugebėjome padaryti gerai. Turėjome dvi progas išlyginti rezultatą esant 4:4, bet mes labiau metėmės į puolimą. Tai yra tai, ką mes mokame daryti, bet to nepadarėme.“

Treneris prisiėmė atsakomybę už prastą rungtynių pradžią, tačiau pasidžiaugė komandos kovingumu.

„Tai mano kaltė, nes pirmajame kėlinyje nepadariau to, ką privalėjau padaryti. Tai į kažką panašu, net jei pralaimėjimas skaudus. Būtų buvę geriau užimti trečiąją vietą. Mes pradėjome su didelėmis ambicijomis. Mums pavyko padaryti daug teigiamų dalykų, – teigė D. Deschampsas. – Nusivylimas sportiniu lygmeniu yra. Turėjome galimybę sukurti emocijas dešimtims milijonų prancūzų. Tai yra Pasaulio taurė, nėra nieko gražesnio. Nėra nieko gražesnio, kaip vilkėti Prancūzijos rinktinės marškinėlius.“

D. Deschampsas į Prancūzijos futbolo istoriją įsirašė aukso raidėmis. Jis ne tik atvedė rinktinę į triumfą 2018-ųjų Pasaulio taurės turnyre, bet ir tapo rekordininku pagal šiose varžybose vadovautų rungtynių skaičių (27). Simboliška, kad trenerio sėkmė 2018-aisiais atėjo praėjus lygiai dviem dešimtmečiams po to, kai jis pats, būdamas komandos kapitonu, 1998 metais iškovojo pirmąjį šalies Pasaulio taurės trofėjų.