Ispanijos rinktinės strategas pasitinka Prancūzijos rinktinės iššūkį: „Manau, kad jie yra lygiai taip pat susirūpinę“

 Dramatišką pergalę paskutinėmis akimirkomis prieš Belgijos rinktinę iškovojusi ir į 2026-ųjų Pasaulio taurės turnyro pusfinalį žengusi Ispanija tęsia savo žygį. Trečiuoju strategu šalies istorijoje po Guillermo Eizaguirre (1950 m.) ir Vicente del Bosque (2010 m.), atvedusiu nacionalinę komandą į geriausiųjų pasaulio ekipų ketvertą, tapęs Luisas de la Fuente po mačo negailėjo pagyrų lemiamą įvartį pelniusiam Mikeliui Merino bei drąsiai žvelgė į artėjančią dvikovą su prancūzais.

Iškart po finalinio švilpuko greitąjį interviu televizijoms davęs, o vėliau į „SoFi“ stadiono spaudos konferencijų salę atvykęs 65-erių specialistas savo kalbą pradėjo ne nuo futbolo, o nuo jautrios žinutės.

„Noriu perduoti užuojautą ir skausmą Almerijos gaisro aukų šeimoms, o taip pat rungtynių metu mirė mūsų fotografo Angelo Martinezo motina, todėl siunčiu jiems visiems labai stiprų apkabinimą“, – pagarbą atidavė ispanas.

Perėjęs prie rungtynių analizės, 13-os nepralaimėtų rungtynių seriją Europos čempionatuose ir Pasaulio taurės turnyruose fiksuojantis strategas akcentavo savo auklėtinių valią bei sugebėjimą išlikti ramiems sunkiausiomis akimirkomis.

„Tai yra komandos charakteris bet kokiomis aplinkybėmis ir situacijomis, todėl dar kartą pakartosiu, jog didžiuojuosi galėdamas treniruoti šią augti ir tobulėti norinčią grupę, – teigė L. de la Fuente. – Mes padarėme daugiau nei pakankamai, kad laimėtume ramiau. Privalome suprasti ir įvertinti, kaip sunku yra iškovoti pergalę.“

Ypatingo trenerio dėmesio sulaukė dar kartą didvyriu tapęs ir pergalingą įvartį pelnęs M. Merino, kurio universalumas ir atsidavimas tapo nepakeičiamu ginklu Ispanijos rinktinės arsenale.

„Jo pasirodymas yra neįtikėtinas, nes šis pasaulinio lygio talentas turi daugybę gerų savybių ir galėtų būti pagrindinės sudėties žaidėju bet kurioje rinktinėje ar klube, – auklėtinį gyrė strategas. – Mums pasisekė, kad jis yra sukurtas būtent šiai komandai ir mūsų žaidimo modeliui. Žinome, kad visada, kai jo prireikia, jis yra šalia. Neteisinga, kad Mikelis nežaidžia, bet lygiai taip pat neteisinga būtų ant suolo palikti kitą žaidėją, nes aikštėje gali būti tik vienuolika futbolininkų, kurie puikiai supranta savo vaidmenis. Tai itin visapusiškas, universalus futbolininkas, galintis rungtyniauti atraminiu, šeštuoju, aštuntuoju, dešimtuoju ar devintuoju numeriu ir viską darantis gerai. Jo požiūris į gyvenimą bei futbolą yra paremtas atsidavimu ir solidarumu, žinant, kad jis yra aukščiausio lygio žaidėjas. Rungtynių metu netgi svarstėme jį išleisti kaip vidurio puolėją, tačiau pamatėme, kad dvikova gali pakrypti kita linkme, ir viskas baigėsi sėkmingai.“

Kalbėdamas apie taktinius sprendimus ir vidurio saugų rotaciją, Ispanijos rinktinės vairininkas pabrėžė, kad kiekvienas keitimas yra kruopščiai apgalvotas, siekiant maksimaliai išnaudoti skirtingas žaidėjų savybes.

„Fabianas treniruojasi labai gerai, Pedri taip pat, bet žaisti gali bet kuris, todėl mes tiesiog norėjome suteikti komandai kitokį atspalvį, – sprendimą vietoje Pedri į aikštę leisti Fabianą aiškino treneris. – Fabianas labiau kontroliuoja žaidimą, jis skiriasi nuo Pedri, todėl supratome, kad mums reikia būtent to, o Pedri palikome rungtynių pabaigai dėl jo šviežumo ir vizijos. Tai yra komandinis darbas, kur nesvarbu, kas pradeda rungtynes. Pedri yra aukščiausios klasės žaidėjas, bet Fabianas yra lygiai toks pat. Būtų neteisinga vertinti tokius žaidėjus kaip M. Merino, Gavi ar Martinas Zubimendi, kurie yra tokie pat geri, kaip ir tie, kurie žaidžia.“

Paklaustas apie savo ramybę įtemptais momentais ir galimą atsarginių žaidėjų nepasitenkinimą, L. de la Fuente akcentavo komandos mikroklimato svarbą bei griežtą atrankos filosofiją.

„Kiekvienas turi savo laiką, o mums visiškai nesvarbu, ar tu žaidi nuo pradžių, ar penkias minutes, nes visi yra vienodai svarbūs, – komandos vienybę pabrėžė ispanas. – Atsisuku atgal, pamatau M. Merino ir esu visiškai ramus, nes žaidėjai žino, ką turi daryti, ir turi didžiulį talentą. Jei jie pamatytų mane išėjusį iš proto, isterišką, kalbantį nesąmones, ši komanda nemokėtų reaguoti. Ši ekipa turi širdį, ir tai mus veda į priekį. Būtų bloga naujiena, jei kas nors pyktų, nes mes atrenkame geriausius pasaulio žaidėjus, bet tuo pačiu ir geriausius žmones, kurie palengvina sambūvį. Yra žmonių, kuriems nereikia rodyti nepatenkintų veidų, nes turi būti pagarba. Mus turėtų stebinti ir pykdyti tik nepagarba.“

Savo paties tobulėjimą ir darbą su nacionaline komanda vertinantis specialistas neslėpė dėkingumo jį supančiai aplinkai.

„Esu dėkingas visiems žaidėjams, savo štabui ir tiems, kurie dirba su manimi, nes dirbti esant laimingam yra geriau nei supykusiam, – šypsojosi L. de la Fuente. – Esu laimingas žmogus, nes vienas čia nebūčiau atėjęs. Mano tikslas kasdien būti geresniu treneriu.“

Pusfinalyje ispanų laukia galingas Prancūzijos rinktinės barjeras, tačiau L. de la Fuente į šią akistatą žvelgia su pasitikėjimu, primindamas neseną istoriją, bei džiaugiasi istoriniais savo auklėtinių pasiekimais.

„Teisinga manyti, kad dirbsime siekdami juos įveikti, bet manau, kad jie yra lygiai taip pat susirūpinę, nes esame vienintelė rinktinė pasaulyje, sugebėjusi juos nugalėti dvejuose mačuose iš eilės, – apie artėjantį supermačą su Didier Deschamps'o auklėtiniais kalbėjo strategas. – Tai bus rungtynės, kuriose susitiks dvi puikios rinktinės, tačiau šis trečiasis susitikimas bus visai kitoks. Iš mūsų tai pareikalaus geriausios versijos, bet mes atiduosime viską. Esame laimingi pasiekę šį tašką, bet norime daugiau, todėl, jei jau esame čia, atiduosime viską ir bandysime tai padaryti.“