Guminukų fenomenas: ar saldumynai – geras kuras po dviračių varžybų?

 Kiekvienas, bent akies krašteliu stebintis dviračių sportą, yra matęs vaizdų, kai planetos čempionai iškart po alinančio finišo čiumpa saldumynus. Sporto pasaulyje iki šiol prisimenama situacija, kai lenktynių nugalėtojas po sunkios trasos tiesiog prie apdovanojimų pakylos saujomis valgė guminukus. Visgi tai, kas profesionaliam atletui tarnauja kaip energetinis kuras, po įprastos treniruotės dviračiu gali tapti tiesiu keliu į papildomus kilogramus. Kur slepiasi šio fenomeno paslaptis?

Dviračių mėgėjai vs. profesionalai: kur brėžiame ribą?

Profesionalų lenktynėse viską lemia energijos pasisavinimo greitis. Kai sportininkas po 200 kilometrų distancijos suvartoja didžiulį kiekį greitųjų angliavandenių, jo organizme vyksta visiškai kiti procesai nei po lengvo 1-2 valandų pasivažinėjimo.

„Profesionalūs dviratininkai per ilgas ir intensyvias lenktynes sudegina tūkstančius kalorijų, todėl greitai pasisavinami angliavandeniai jiems yra būtinas kuras, kad kūnas neitų į vadinamą resurso minusą. Tačiau mėgėjams, važiuojantiems iki 1-1,5 valandos vidutiniu tempu, papildomas cukrus dažniausiai nėra reikalingas“, – pastebi dietistė Greta Daukšė, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistė.

Intensyvaus fizinio krūvio metu ir iškart po jo gliukozė iš kraujo į raumenų ląsteles patenka tiesiogiai, raumenys tiesiog išsiurbia cukrų, kad atstatytų išeikvotas glikogeno atsargas. Pasak dietistės, guminukai tampa naudingi tada, kai treniruotė trunka ilgiau nei 90-120 minučių arba yra labai intensyvi. Kitu atveju tai dažniau yra papildomos tuščios kalorijos nei mityba sportui.

Žarnyno mikrobiomas: kaina už piktnaudžiavimą cukrumi

Greitų anliavandenių temoje būtina atskirti du dalykus: fizinį pajėgumą trasoje ir ilgalaikę organizmo sveikatą. Rafinuoti angliavandeniai yra sukurti taip, kad skrandį paliktų akimirksniu ir nesukeltų sunkaus virškinimo jausmo. Tačiau nuolatinis jų perteklius kasdienybėje daro žalą: mažina gerųjų žarnyno bakterijų įvairovę, gali sukelti lėtinius uždegiminius procesus organizme, prisideda prie prastesnio imuniteto.

Dietistė Greta Daukšė sako, kad sporto metu vartojami geliai, kramtukai ar guminukai turi vieną tikslą – greitai aprūpinti kūną energija. Problema atsiranda tuomet, kai tokie produktai tampa kasdieniu užkandžiu ir išstumia visavertį maistą.

„Žarnyno mikrobiomai svarbiausia ne tai, kas vyksta per kelias treniruotės valandas, o ką žmogus valgo per visą parą. Jeigu sportininkas valgo daug daržovių, renkasi ankštines kultūras, gauna pakankamai vaisių ir uogų, reguliariai vartoja fermentuotus produktus – būtent šie produktai maitina žarnyno gerąsias bakterijas. Tokiu atveju, treniruotės metu suvartoti keli geliai ar guminukai greičiausiai neturės reikšmingo neigiamo poveikio žaryno mikrobiomai“, – dalinasi dietistė Greta Daukšė, „Vilnius sveikiau“ specialistė.

Anot specialistės, galima taikyti 80/20 principą. apie 80 proc. raciono turėtų sudaryti sveikatai palankus, mažai perdirbtas ir maistingas maistas, o likę 20 proc. gali būti mažiau palankūs produktai.

Kaip išlaikyti balansą?

Sportininkams skirti maisto produktai turėtų būti naudojami tada, kai jie iš tikrųjų sportininkui reikalingi: ilgose treniruotėse, varžybose, itin intensyvaus krūvio metu.

„Reikia pripažinti, kad intensyvaus sporto metu ne visos „natūralios“ alternatyvos yra praktiškos. Mėgstu sakyti sportininkams: net ir gaivieji gėrimai su cukrumi yra vienas geriausių energijos užtaisų intensyvios treniruotės ar varžybų metu. Kai krūvis didelis, guminukuose esantis cukrus greitai paverčiamas ATP energija dirbantiems raumenims, todėl profesionalams tai yra tiesioginis greitas kuras, o ne desertas“, – dalinasi dietistė Greta Daukšė.

Kasdienėje mityboje pagrindinis angliavandenių šaltinis turėtų išlikti visavertis maistas, o saldumynų alternatyvos gali būti: bananai, džiovintos datulės, razinos, vaisių tyrelės, naminiai ryžių ar avižų batonėliai, medus su raugo duona ar ryžių paplotėliais.

„Kasmet stebime augančią dviračių bendruomenę ir kaskart suprantame: tai, ką matome starto linijoje, yra atsakingos visuomenės pamatai. Žmonės čia mokosi disciplinos, o gebėjimas rasti balansą – tiek mityboje, derinant energijos šaltinius, tiek kasdienybėje – persikelia į visas gyvenimo sritis. Ši darni, aktyvi bendruomenė yra stiprus įkvėpimo užtaisas judėti į priekį“, – teigia „Velomaratono“ organizatoriai.

Dviračių bendraminčiai „Velomaratone“ susitinka rugpjūčio 23 d. Kaip ir kasmet dalyvių laukia penki skirtingi važiavimai: „Sport“, „Semi-sport“, „Wellkid vaikų“ važiavimas, Riedlenčių, riedučių ir paspirtukų. Sporto projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.