„Mums viskas yra tikra katastrofa“: Irano futbolininkai prakalbo apie draudimus ir varginančias keliones

 Pirmadienio vakarą Pasaulio taurės turnyrą lygiosiomis 2:2 su Naująja Zelandija pradėję Irano rinktinės žaidėjai ir treneriai negailėjo aštrios kritikos dėl sąlygų, su kuriomis jie susiduria Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dėl kelis mėnesius trukusio karo ir geopolitinės įtampos tarp dviejų valstybių iraniečiai priversti kęsti sekinantį kelionių grafiką bei griežtus vizų apribojimus.

Nors visos trejos Irano grupės etapo rungtynės vyksta JAV teritorijoje (pirmosios dvi – Los Andželo apylinkėse, o paskutinė – Sietle), amerikiečiai atsisakė priimti rinktinę visam turnyro laikotarpiui. Dėl šios priežasties komanda buvo priversta atskristi į Los Andželą tik rungtynių išvakarėse, o iškart po mačo vėlai naktį skristi atgal į savo bazę Tichuanoje.

„Jie net nedavė mums laiko atsigauti, – per vertėją žurnalistams skundėsi Irano rinktinės vyriausiasis treneris Amiras Ghalenoei. – Po šiandienos rungtynių jie mums pasakė, kad privalome nedelsiant išvykti. Mums labai svarbu turėti laiko poilsiui, tačiau esame prašomi sėsti į lėktuvą ir grįžti į savo stovyklą Tichuanoje, o tai mus tikrai neramina.“

Nei A. Ghalenoei, nei Irano rinktinės puolėjas Mehdi Taremi nepatikslino, kas tiksliai pareikalavo, jog komanda paliktų Los Andželo teritoriją anksčiau nei norėjo, užuot pasilikusi nakvoti ir taip maksimaliai pagerinusi žaidėjų atsistatymą.

„Mano drauge, aš esu žaidėjas, – teigė M. Taremi. – Nesu federacijos prezidentas, todėl negaliu atsakyti į šį klausimą, nes to tiesiog nežinau.“

Praėjusį mėnesį Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) atmetė Irano prašymą perkelti grupės etapo rungtynes į Meksiką, tačiau šalys pasiekė logistinį kompromisą, leidusį iraniečiams įsikurti kuo arčiau JAV. FIFA suteikė leidimą perkelti treniruočių stovyklą iš Tuksono į Tichuaną – Meksikos miestą, esantį visai šalia Kalifornijos sienos. Visgi sekmadienį 140 mylių kelionė iš Tichuanos į Los Andželą truko net penkias valandas, o paklaustas apie vėlavimo priežastis, M. Taremi leido suprasti, kad pagrindinė problema buvo griežtos saugumo patikros.

„Tai bloga situacija, virš kurios mes tiesiog stengiamės pakilti, – aiškino M. Taremi. – Nuo pat praėjusio mėnesio turime daug problemų, kurios yra labai rimtos ir tiesiogiai veikia mūsų komandą.“

Dar vienas Irano delegacijos nusiskundimas susijęs su vizų išdavimo procesu. Nors visi 26 rinktinės žaidėjai gavo leidimą atvykti į JAV, daliai komandą lydėti planavusių aptarnaujančio personalo narių bei futbolo pareigūnų vizos buvo atmestos.

„Ko mes tikrai neleisime, tai įtraukti į jų delegaciją būrio žmonių, kurie, kaip mes žinome, neturi nieko bendro su sportu ir palaiko ryšius su Islamo revoliucijos sargybos korpusu ar panašiomis struktūromis“, – dar šio mėnesio pradžioje griežtą poziciją išsakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.

Po rungtynių su Naująja Zelandija Irano žaidėjai šias problemas iškėlė tiesiai FIFA prezidentui Gianni Infantino, kuris apsilankė jų rūbinėje. Pasak M. Taremi ir jo komandos draugo Mohammado Mohebi, organizacijos vadovas atsakė norintis pabandyti padėti.

„Manau, kad FIFA turi mums padėti labiau nei dabar, – pirmadienį atkirto M. Taremi. – Tiesą sakant, mums viskas yra tikra katastrofa.“

Nepaisant visų užklupusių sunkumų, Irano rinktinė sugebėjo išplėšti tašką prieš žemiausią reitingą tarp visų 48 Pasaulio taurės turnyro komandų turinčią Naująją Zelandiją. Dukart vieno įvarčio deficitą turėję iraniečiai rezultatą išlygino 64-ąją minutę, kai M. Mohebi galingu smūgiu galva užbaigė tobulą komandos draugo Ramino Rezaeiano perdavimą. Po mačo įvarčio autorius tikino, kad komanda nepademonstravo geriausio savo žaidimo būtent dėl išsekinusio kelionių grafiko.

„Mes pavargstame, suprantate?“ – retoriškai klausė M. Mohebi.

Dabar, kai Iranas ir JAV pasiekė preliminarų susitarimą nutraukti karą, M. Taremi viliasi sulaukti realios FIFA pagalbos.

„Jei jie mums padės, būsime labai dėkingi, – apibendrino M. Taremi. – Jei niekas nepadės, nesvarbu. Privalome likti vieningi ir palaikyti vienas kitą.“