Gudaitis: „Tai yra saldžiausias titulas karjeroje“
Artūras Gudaitis | FIBA nuotr.
Vilniaus „Rytas“ po fantastiškos kovos FIBA Čempionų lygos finale patiesė Atėnų AEK klubą ir tapo turnyro nugalėtojais.
Po rungtynių vilniečių kapitonas Artūras Gudaitis neslėpė savo emocijų ir akyse atsiradusių ašarų.
„Sunku kalbėti. Pats gerai nesuprantu, į epizodus ar detales lįsti negalėčiau. Žinau, kad ketvirtajame kėlinyje stovėjome su gynybiniu penkete, kuris jiems nieko neleido. Parodėme charakterį, kuris atnešė mums pergalę. Pirmus tris kėlinius nusileidome fiziškumu, atkovotais kamuoliais, viskas buvo blogai. Taip apversti dalykus... Pagaliau pradėjo kristi metimai, greitinome žaidimą, tai dabar krenta į galvą“, – sakė A. Gudaitis.
– Ką galima pasakyti apie Simoną Lukošių, kuris tolimais metimais parodė kiaušinius?
– Pirmas sezonas Europoje, banguotas, pas Giedrių „Ryte“ pirmi sezonai nėra lengvi. Simas kartais turi mentalinių klaidų, bandome jas taisyti, bet jis žiauriai talentingas, aukštai jo lubos. Jei jis liks, 2–3 sezonai jam bus lengvesni, jis turės tiltą išeiti į aukštesnį lygį.
– Jums pačiam ankstesni etapai „Ryte“ atrodė, kad stokojo sėkmės. Ar šis momentas viską atperka?
– Viską. Buvo visokie pasiūlymai išvažiuoti, kai ateina duobelės, kaip vyras, neturi galvoti, jau ką priėmei, tą priėmei, bet minčių buvo visokių. Tokia pergalė, ypač už Vilnių, šituos sirgalius, yra neapsakomas džiaugsmas. Jis didesnis nei galėtų būti su bet kokiu kitu klubu. Aišku, atitinkamam lygyje, kur žaidžiame. Laimėjome, tai padariau su savo šalies komanda, nuostabiais fanais, tai saldžiausias titulas karjeroje, kadangi užsienyje vis tiek yra ne taip.
– Ar turėdamas pasiūlymus buvote arti išvykimo?
– Buvo kalbos. Pasakiau sau, kad lieku čia, baigiu sezoną čia, esu šitos komandos ašis. Čia radau malonumą žaisti, kad ir kaip kartais atrodė sunku, su daug duobelių, bet mėgavausi šia bendruomene, komandos draugais. Tai kažkas daugiau nei krepšinis. Dėl to emocijos ir kyla.
– Kiek sunku buvo, kai vienu metu turėjote minus 20?
– Tiesiog tikėjome iki galo. Tas penktas ir palaikantis suolas padėjo. Tikėjome, skirtumas tirpo, sukrito metimai. Šiame krepšinyje, kai lieka 12 taškų, tai nieko nereiškia.
– Laimėjus titulą, ką gali pasakyti apie trenerį Giedrių Žibėną, kuo jis ypatingas?
– Daug apie jį kalbėjau. Tai žmogus, atradęs ir laikantis komandos identitetą, tai vienas svarbiausių dalykų klubiniame krepšinyje. Dėl to yra ir rezultatai.
– Koks pačiam jausmas prisiliesti prie taurės?
– Margo rašė, kai patekome į finalą, sakė: baltas pavydas. Smagu, dar tik suprasime po kažkiek laiko. Iš 20 taškų grįžti finale, kai atrodė vilčių nelabai...
– Ką jums reiškia tos raudonos minios palaikymas?
– Kartais jums atrodo, kad krepšininkai žaidžia dėl kontraktų, bet aš asmeniškai, kai pamatau šiuos žmones, kai žinau, jog to jie laukė 17 metų, man labai smagu už juos. Ir žiauriai džiaugiuosi dėl šių fanų.
– Kaip „Rytas“ moka švęsti?
– Pažiūrėsime. Dar yra LKL, yra rizika pralošti visus likusius reguliaraus sezono mačus.
