Dėl Stricklando nesijaudinantis Čimajevas jam dėkoja: „Niekada anksčiau nesu uždirbęs tiek daug pinigų“

 Gegužės 9-ą dieną Niuarke vyksiančiame „UFC 328“ turnyre narve susitiks vidutinio svorio kategorijos čempionas Chamzatas Čimajevas (15-0) ir pretendentas į titulą Seanas Stricklandas (30-7). Dėl atvirų amerikiečio grasinimų panaudoti šaunamąjį ginklą ir nuolatinių įžeidinėjimų, UFC organizacija ėmėsi beprecedenčių saugumo priemonių bei atšaukė tradicinę kovotojų akistatą.

Paklaustas apie varžovo kalbas socialiniame tinkle „Twitter“ ir bandymus įlįsti į galvą, Čečėnijoje gimęs kovotojas išliko ramus.

„Manau, kad tai tiesiog juokinga“, – trumpai atšovė Ch. Čimajevas.

Dėl tvyrančios įtampos organizatoriai nusprendė nerizikuoti – viešbučio vestibiulyje budi policija, o apsaugos darbuotojų skaičius gerokai padidintas. Visgi pats čempionas dėl to nesijaudina ir teigia, kad papildoma apsauga skirta ne jam.

„Gerai. Tai ne dėl manęs, o dėl jo saugumo, – šyptelėjo sportininkas, paklaustas, ar tai nepaveikė jo pasiruošimo. – Ne. Kodėl tai turėtų kažką pakeisti?“

Nors S. Stricklandas viešai svaidėsi grasinimais, čempionas tikina, kad jam tai nedaro jokio įspūdžio. Pasak jo, amerikietis tiesiog slepiasi.

„Nemanau, kad tai įmanoma, nes jie neleidžia man su juo susitikti. Nežinau, kur jis yra, – apie galimą žodžių karą prieš kovą kalbėjo Ch. Čimajevas. – Jau tris dienas sėdžiu vestibiulyje, o jis sako, kad mane nušaus. Tai einame ir padarome tai. Būčiau laimingas galėdamas mirti.“

Paklaustas, ar tokie pareiškimai nesukelia papildomo pykčio, kovotojas išliko abejingas.

„Ar manai, kad man rūpi, ką jis sako? – retoriškai klausė čempionas. – Kai ateis jo laikas mirti, būsiu laimingas. Visą gyvenimą buvau skaudinamas, todėl man tokie dalykai nerūpi.“

Žiniasklaidai pasiteiravus, ar atsidūrus viename kambaryje kiltų muštynės, Ch. Čimajevas gūžtelėjo pečiais.

„Nežinau. Pamatysime. Tegul jis ateina, – rėžė kovotojas. – Manau, kad jį išvežė į kitą viešbutį, o gal jis pats tai padarė. Nežinau. Bandžiau rasti tą vyruką, tai nėra nieko asmeniško. Jis tiesiog per daug kalba.“

Žurnalistams priminus situaciją Las Vegase, kai abu sportininkai prasilenkė skirtingose treniruočių salėse, čempionas prarado kantrybę.

„Klausi manęs dalykų, kuriuos jau sakiau anksčiau. Nori tai išgirsti dar kartą?“ – atkirto jis.

Nors iš šalies atrodo, kad tarp vyrų verda didžiulė neapykanta, paklaustas, ar S. Stricklandas yra labiausiai nekenčiamas varžovas jo karjeroje, Ch. Čimajevas nustebino atsakymu.

„Aš jį myliu“, – pareiškė čempionas.

Paprašytas paaiškinti šiuos žodžius ir paklaustas, ar tai labiausiai motyvuojanti kova norint užtildyti oponentą, sportininkas neslėpė tikrųjų motyvų.

„Nežinau. Už jį gerai moka, – atviravo Ch. Čimajevas, patvirtinęs, kad finansinis aspektas jam yra svarbiausias. – Niekada anksčiau nesu uždirbęs tiek daug pinigų.“

Pretendentas į titulą anksčiau teigė, kad po kovos nepaspaus rankos ir jie mirs kaip priešai. Čempionui toks požiūris atrodo beprasmis.

„Kokia prasmė spausti ranką? – stebėjosi jis. – Aš jį sumušiu ir galbūt daugiau niekada jo nebepamatysiu. Kaip ir kitų penkiolikos vyrukų, kuriuos įveikiau – beveik nė vieno iš jų daugiau nesutikau. Man nerūpi jo gyvenimas, aš gyvenu savo gyvenimą.“

Paklaustas, ar tikisi varžovo akyse pamatyti baimę jau po pirmųjų minučių narve, kaip tai neva nutikdavo treniruotėse, Ch. Čimajevas nedaugžodžiavo.

„Pamatysime. Nemačiau jo šešerius metus“, – teigė kovotojas.

Pasiruošimą šiai dvikovai čempionas vykdė Kalifornijoje kartu su treneriu Samu Calavitta. Anksčiau kritikuotas dėl ištvermės trūkumo penkių raundų kovose, dabar sportininkas jaučiasi užtikrintas.

„Viskas gerai. Man patinka Kalifornija, ten praleidau beveik tris mėnesius, – pasakojo Ch. Čimajevas. – Turėjome gerą stovyklą su treneriu Calu, įdėjome beprotiškai daug darbo. Dabar turiu tai parodyti.“

Nors stovykloje netrūko žinomų veidų, tokių kaip Brendanas Allenas, Luke'as Rockholdas ar Armanas Carukijanas, čempionas dar nežino, kas stovės jo kampe.

„Apie tai negalvojau, tai nėra taip svarbu, nes visas darbas jau padarytas, – aiškino jis. – Narve būsime vienas prieš vieną. Galbūt kampe bus tie patys žmonės, kaip ir praėjusį kartą.“

Kovos metu jis taip pat neketina aklai kliautis trenerių nurodymais.

„Nemanau, kad treneris turi man daug ką sakyti, kai esu narve, – dėstė sportininkas. – Aš ten darau savo darbą. Galbūt, jei pradėsiu daryti klaidų, jie man pasakys po raundo arba po kovos.“

B. Allenas žiniasklaidai atskleidė, kad komandos nariams buvo griežtai nurodyta nesukelti jokių problemų kovos savaitę, tačiau pats Ch. Čimajevas teigia nesikišantis į kitų reikalus.

„Man nereikia kontroliuoti žmonių. Jie patys turi save kontroliuoti, – pabrėžė čempionas. – Esu čia susikoncentravęs į savo treniruotes, stovyklą ir noriu pasiimti savo pinigus.“

Papildomo spaudimo jam nesukuria ir komandos draugo A. Carukijano su Adinu Rossu iš 50 tūkstančių dolerių sudarytos lažybos dėl jo pergalės.

„Ar manai, kad žmogui, kuris uždirba milijonus, 50 tūkstančių dolerių gali sukelti spaudimą? Tikrai ne“, – nusijuokė kovotojas.

Analizuodamas savo praėjusią kovą su Dricusu Du Plessiu, čempionas teigė nedarantis didelių išvadų.

„Tiesiog darau savo darbą. Visada sunkiai dirbu, – kalbėjo jis. – Viskas paprasta. Tiesiog sunkiai dirbu ir kažką sutraiškau.“

S. Stricklandas gyrėsi patobulinęs gynybą nuo imtynių, tačiau Ch. Čimajevas į tai žiūri skeptiškai, prisimindamas ankstesnius varžovus.

„Praėjęs varžovas sakė, kad turėsiu sumokėti 10 tūkstančių už kiekvieną parvertimą. Padariau kelis, bet nieko nemokėjau, – šypsojosi čempionas. – Pamatysime, ką jis padarys.“

Visgi jis neketina apsiriboti vien imtynėmis ir žada pademonstruoti visapusišką arsenalą.

„Esu čia tam, kad parodyčiau, jog esu MMA kovotojas. Kodėl turėčiau daryti tik vieną dalyką? Jei norėčiau tik boksuotis, eičiau į boksą“, – rėžė sportininkas.

Neseniai sutartį su RAF organizacija pasirašęs kovotojas jau laukia iššūkių ir ten.

„Nežinau nė vieno UFC kovotojo, kuris manytų esąs geresnis imtynininkas. Visi yra laukiami“, – pasitikėjimo savimi neslėpė Ch. Čimajevas.

Paklaustas apie Dagestano kovotojų fenomeną ir treniruočių paslaptis, jis atsiribojo nuo šio regiono.

„Nežinau. Klauskite Islamo. Aš ne iš Dagestano, aš iš Čečėnijos, – nukirto jis, o paklaustas, ar niekada ten nesitreniravo, atsakė trumpai. – Ne.“

Žurnalistams pasiteiravus, ar tai gali būti jo paskutinė kova vidutinio svorio kategorijoje, kovotojas neatmetė galimybės kilti į aukštesnį divizioną.

„Tikiuosi. Man patinka valgyti picą. Pamatysime“, – juokavo Ch. Čimajevas.

Pussunkaus svorio kategorijos čempionui Carlosui Ulbergui patyrus traumą, atsirado kalbų apie galimą kovą dėl laikinojo titulo, tačiau čečėnas neskuba užbėgti įvykiams už akių.

„Nežinau. Tikiuosi, kad jis greitai pasveiks. Pamatysime, – svarstė kovotojas. – Dabar nesifokusuoju į tai, nenoriu peršokti Stricklando. Jis kietas ir geras kovotojas. Turiu susitelkti į jį, įveikti šį vyruką, o tada eisime prie kito – nesvarbu, kas tai bus.“