Teniso elitas grasina boikotuoti „Didžiojo kirčio“ turnyrą

 Pasaulio teniso elitui reikalaujant didesnės turnyrų pajamų dalies ir geresnio atstovavimo, sporto padangėje tvenkiasi beprecedenčio boikoto debesys. Likus vos kelioms savaitėms iki atvirojo Prancūzijos čempionato, geriausi planetos žaidėjai atvirai prabilo apie galimybę atsisakyti dalyvauti prestižiškiausiuose „Didžiojo kirčio“ turnyruose, jei organizatoriai ir toliau ignoruos jų reikalavimus.

Įtampa pasiekė aukščiausią tašką, kai grupė lyderiaujančių ATP ir WTA turo žaidėjų išreiškė kolektyvinį nusivylimą šių metų „Roland Garros“ priziniu fondu. Nors 2026-ųjų Prancūzijos atvirojo čempionato prizinis fondas, palyginti su 2025 metais, išaugo 9,5 procento ir pasiekė 61,7 mln. eurų (72,3 mln. JAV dolerių), žaidėjų skaičiavimais, tai sudaro vos 15 procentų visų prognozuojamų turnyro pajamų.

„Tam tikru metu mes boikotuosime didžiuosius turnyrus, – antradienį prieš Italijos atvirąjį čempionatą surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė 28-erių metų baltarusė Aryna Sabalenka. – Jaučiu, kad tai bus vienintelis būdas kovoti už mūsų teises. Pažiūrėsime, kiek toli galime nueiti. Jei prireiks žaidėjų boikoto... Manau, kad šiais laikais mes, merginos, galime lengvai susivienyti ir to siekti, nes kai kurie dalykai žaidėjų atžvilgiu yra tikrai neteisingi. Tikėtina, kad tam tikru metu prie to prieisime.“

Vimbldono, Australijos ir JAV atvirųjų čempionatų organizatoriai A. Sabalenkos pareiškimų kol kas nekomentavo, tačiau baltarusės poziciją greitai palaikė kitos žvaigždės. Atvirojo Australijos čempionato nugalėtoja Elena Rybakina bei ketvirtoji pasaulio raketė Coco Gauff patvirtino, kad žaidėjų rūbinėje bręsta vienybė.

„Kol kas visi elgsimės kaip įprasta, tačiau aš visiškai pritariu jos požiūriui, – A. Sabalenkos mintis palaikė C. Gauff. – Manau, kad ir kelios kitos žaidėjos tam pritaria. Jei visi judėtų kaip vienas ir bendradarbiautų, taip, aš šimtu procentų matau tokią galimybę.“

Tenisininkai atkreipia dėmesį į kitas sporto šakas, kur pajamų pasidalijimas yra kur kas palankesnis atletams. Bendruose ATP ir WTA turo turnyruose žaidėjams skiriama 22 proc. pajamų, o JAV komandinėse sporto šakose (NFL, NBA ir MLB) sportininkai gauna beveik 50 proc. lygos pajamų. Tiesa, tenisininkai neturi profsąjungų, o minėtų JAV lygų žaidėjų asociacijos buvo įkurtos dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Kaip pavyzdį C. Gauff pateikė WNBA krepšininkes, kurios net 17 mėnesių boikotavo derybas, kad iškovotų beveik 20 proc. lygos pajamų dalį.

„Tai ne apie mane, o apie mūsų sporto ateitį ir dabartinius tenisininkus, kurie negauna tiek naudos, kiek gauna geriausieji iš rėmimo sutarčių ir panašių dalykų. Mes uždirbame pinigus už aikštės ribų, – aiškino C. Gauff, pabrėždama nelygybę. – Kai pažiūri į 50–100 ar 50–200 reitingo vietas ir kiek pinigų sugeneruoja kiekvienas „Didžiojo kirčio“ turnyras, darosi gaila, kad 200 geriausių tenisininkų gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, kai kitose sporto šakose apie tai net nediskutuojama.“

Pasak amerikietės, norint pasiekti realių pokyčių, būtinas visiškas žaidėjų solidarumas.

„Jei mes visi kolektyviai susitarsime, tuomet taip... Manau, kad mes, žaidėjai, turime apie tai pasikalbėti tarpusavyje ir nuspręsti, kas geriausia. Bet mes tikrai galime veikti kaip kolektyvas, – tęsė C. Gauff. – Visgi jaučiu, kad mums sekasi neblogai. Pažanga, kurią padarėme nuo praėjusių metų iki dabar, kai visas geriausiųjų dešimtukas dėl kažko sutaria, manau, yra tai, ko mūsų sporte nebuvo labai ilgą laiką. Tikrai matau progresą, bet, be abejo, galime padaryti daugiau.“

Nepasitenkinimas bręsta jau ilgiau nei metus. Dar 2025-ųjų kovą ir liepą 20 geriausių žaidėjų, tarp kurių buvo A. Sabalenka, Jannikas Sinneris, Carlosas Alcarazas ir C. Gauff, išsiuntė laiškus keturių didžiausių turnyrų organizatoriams. Jie reikalavo trijų pagrindinių reformų: didesnės pajamų dalies priziniams fondams, indėlio į žaidėjų gerovę ir „Didžiojo kirčio“ žaidėjų tarybos įkūrimo. Nors susitikimai vyko, apčiuopiamos pažangos pasiekti nepavyko.

„Kadangi „Roland Garros“ tikisi fiksuoti rekordines pajamas, žaidėjai atitinkamai gauna vis mažesnę dalį tos vertės, kurią patys padeda sukurti, – teigiama išplatintame žaidėjų grupės pranešime. – Kol kitos didžiosios tarptautinės sporto šakos modernizuoja valdymą, derina suinteresuotųjų šalių interesus ir kuria ilgalaikę vertę, „Didžiojo kirčio“ turnyrai išlieka atsparūs pokyčiams. Žaidėjų konsultacijų nebuvimas ir nuolatinis nenoras investuoti į tenisininkų gerovę atspindi sistemą, kuri netinkamai atstovauja tiems, kurie yra pagrindinė sporto sėkmės dalis.“

Reaguodama į šią kritiką, Prancūzijos teniso federacija (FFT) leidiniui „The Athletic“ atsiuntė oficialų atsakymą, kuriame žadėjo ieškoti kompromisų.

„Federacija lieka visiškai įsipareigojusi tęsti dialogą su visomis pasaulio teniso suinteresuotomis šalimis, įskaitant tiesioginį bendravimą su atskirais žaidėjais, – rašoma FFT atsakyme. – Ir toliau dirbsime siekdami gerinti bendras žaidėjų sąlygas, atsižvelgdami į savo atsakomybes ir modelį.“

Nors boikoto idėja skamba radikaliai, ne visi žaidėjai yra pasirengę imtis tokių kraštutinių priemonių. Trečioji pasaulio raketė ir šešiskart „Didžiojo kirčio“ turnyrų čempionė Iga Swiatek teigė apie boikotą negirdėjusi, tačiau pabrėžė vienybės svarbą.

„Manau, kad tarp mūsų yra geras ryšys, – apie situaciją kalbėjo I. Šviatek. – Kartais, jei tai svarbi tema, esame pasirengę kalbėti kartu. Nuoširdžiai manau, kad svarbiausia yra turėti tinkamą komunikaciją ir diskusijas su valdančiosiomis organizacijomis, jog turėtume erdvės pasikalbėti ir galbūt derėtis. Tikimės, kad prieš „Roland Garros“ bus galimybė surengti tokio pobūdžio susitikimus ir pamatysime, kaip jie praeis.“

Šeštoji pasaulio raketė amerikietis Benas Sheltonas taip pat teigė nieko nežinantis apie galimą boikotą, tačiau pritarė, kad tenisininkų balsas privalo būti išgirstas.

„Mums, žaidėjams, svarbu bent jau gauti vietą prie derybų stalo ir pasikalbėti apie šiuos dalykus, – teigė B. Sheltonas. – Tai yra kažkas, ko trūksta mūsų sporte, ypač iš „Didžiojo kirčio“ turnyrų pusės, ir tikriausiai tai mus labiausiai nuvilia.“

Istorijoje jau yra buvę atvejų, kai tenisininkai ėmėsi drastiškų veiksmų. 1973 metais 81 vyrų turo žaidėjai atsisakė dalyvauti Vimbldone, išreikšdami solidarumą su Nikola Piličiumi. Pastarąjį Tarptautinė žolės teniso federacija (dabartinė ITF) suspendavo už tai, kad jis atsisakė žaisti Daviso taurės mače atstovaudamas Jugoslavijai. Tais pačiais metais legendinė Billie Jean King grasino boikotuoti JAV atvirąjį čempionatą, jei nebus užtikrinti vienodi priziniai fondai vyrams ir moterims.

Paskutinis didelis jėgų patikrinimas prieš atvirąjį Prancūzijos čempionatą – Italijos atvirasis turnyras – baigsis gegužės 17-ą dieną, o pats „Roland Garros“ startuos gegužės 24-ą dieną.