Geriausi pasaulio tenisininkai išreiškė nusivylimą „Roland Garros“ priziniu fondu ir reikalauja didesnės pajamų dalies

 Pasaulio teniso elitui priklausantys Jannikas Sinneris, Aryna Sabalenka ir Coco Gauff išreiškė „savo gilų nusivylimą“ „Roland Garros“ turnyro priziniu fondu, tęsiantis ginčui su „Didžiojo kirčio“ varžybų organizatoriais. Žaidėjai reikalauja ne tik teisingesnio pajamų paskirstymo, bet ir geresnio atstovavimo bei socialinių garantijų.

Paryžiuje ant grunto dangos vykstantis „Didžiojo kirčio“ turnyras prasidės gegužės 24-ą dieną. Nors praėjusį mėnesį Prancūzijos atvirojo teniso čempionato organizatoriai paskelbė apie 10 proc. padidintą prizinį fondą, kuris pasiekė 61,7 mln. eurų (išaugęs 5,3 mln. eurų lyginant su praėjusiais metais), sportininkų tai netenkina.

Pirmadienį išplatintame pranešime tenisininkų grupė pabrėžė, kad reali situacija yra prastesnė.

„Žaidėjų dalis iš „Roland Garros“ turnyro pajamų sumažėjo nuo 15,5 proc. 2024 metais iki 14,9 proc., prognozuojamų 2026 metais“, – teigiama žaidėjų pranešime.

Sportininkų atstovai tvirtina, kad tenisininkai gauna vis mažesnę dalį tos vertės, kurią patys padeda sukurti.

„Pagrindiniai skaičiai pasakoja visai kitą istoriją“, – rašoma išplatintame dokumente.

Tenisininkai atkreipė dėmesį į disproporciją tarp turnyro uždarbio ir žaidėjams skiriamų pinigų.

„Pasak turnyro pareigūnų, 2025 metais „Roland Garros“ sugeneravo 395 milijonus eurų pajamų – tai 14 proc. padidėjimas lyginant su ankstesniais metais, tačiau prizinis fondas išaugo tik 5,4 proc., sumažindamas žaidėjų pajamų dalį iki 14,3 proc.“, – aiškino sportininkai.

Jie taip pat pateikė savo reikalavimus šiems metams.

„Kadangi šių metų turnyro pajamos vertinamos daugiau nei 400 milijonų eurų, prizinis fondas, kaip pajamų procentas, greičiausiai vis tiek nesieks 15 proc. Tai toli gražu neprilygsta 22 proc., kurių prašė žaidėjai, siekdami priartinti „Didžiojo kirčio“ turnyrus prie bendrų ATP ir WTA 1000 serijos varžybų lygio“, – teigė tenisininkai.

Ši tenisininkų grupė dar praėjusiais metais pasirašė laišką, skirtą visų keturių „Didžiojo kirčio“ turnyrų vadovams. Jame buvo reikalaujama didesnio prizinio fondo ir svaresnio balso priimant sprendimus.

Pranešimą išplatinusi komunikacijos įmonė patvirtino, kad dokumentas išleistas pradinių laiško signatarų vardu, tačiau vėliau patikslino, jog Novakas Djokovičius naujojo pareiškimo nepasirašė. Prancūzijos atvirojo teniso čempionato organizatoriai į prašymą pakomentuoti situaciją kol kas neatsakė.

Sportininkai pabrėžė, kad jie nesulaukė jokio atsakymo į savo pasiūlymus dėl gerovės, įskaitant pensijas ir ilgalaikę sveikatos apsaugą, bei pridūrė, jog nebuvo pasiekta jokio progreso.

Tenisininkai negailėjo kritikos dabartinei sistemai.

„Nors kitos didžiosios tarptautinės sporto šakos modernizuoja valdymą, derina suinteresuotųjų šalių interesus ir kuria ilgalaikę vertę, „Didžiojo kirčio“ turnyrai išlieka atsparūs pokyčiams“, – tvirtino jie.

Galiausiai sportininkai apibendrino susidariusią situaciją.

„Žaidėjų konsultacijų trūkumas ir nuolatinis nenoras investuoti į tenisininkų gerovę atspindi sistemą, kuri netinkamai atstovauja tų, kurie yra esminiai šio sporto sėkmės veiksniai, interesams“, – užbaigiama pranešime.

Gegužės 24-ą dieną prasidėsiančiame turnyre vyrų ir moterų vienetų varžybų čempionai gaus po 2,8 mln. eurų, o vicečempionams atiteks po 1,4 mln. eurų. Pusfinalį pasiekę tenisininkai uždirbs po 750 tūkst. eurų, o pirmajame rate iškritę žaidėjai tenkinsis 87 tūkst. eurų čekiais. Vyrų ir moterų dvejetų turnyrų nugalėtojai susižers po 600 tūkst. eurų, o mišrių dvejetų čempionams atiteks 122 tūkst. eurų.