Andrius Skerla: „Geri žmonės ar geri žaidėjai rungtynių nelaimi“ (1)

  Emociniu atžvilgiu labai svarbią pergalę TOPLYGOJE pasiekė „Panevėžys“. 11-ajame ture Aukštaitijos sostinės komanda perlaužė mačą bei 2:1 (0:1) įveikė Vilniaus „Žalgirį“.

Po rungtynių „Žalgirio“ strategas Andrius Skerla kalbėjo apie „per gerą žaidėjų charakterį“, tačiau treneris viešai visų problemų atskleisti nenorėjo.

„Be abejo, slogios nuotaikos. Nėra daug ką kalbėti apie šias rungtynes. Dabar rūbinėje pasakiau žaidėjams: mes turime per daug gerų žmonių, bet geri žmonės ar geri žaidėjai rungtynių nelaimi. Šioje situacijoje matau, kad patys tiek prisidirbome, jog esame tokioje padėtyje. Kiek kartų kartosiuosi, kad žaidėjai turi rasti savyje jėgų. Kad aš jiems kartosiu rodyti charakterį ar dar kažką – vien to nepakanka. Kol kas man trūksta ir to. Visos tos pačios bėdos, kurios buvo prieš tai, ir žaidimo kokybė, manau, nė kiek nepagerėjo, bet aš matau ir žinau, dėl ko. Paprasčiausiai nenoriu dabar jums sakyti į eterį. Yra, kaip yra. Turiu dirbti su šiais žaidėjais ir ieškoti išeičių, kaip tą dalyką patvarkyti. Daugumoje atvejų žaidėjai gauna viską, ko reikia. Jie turi tvarkytis ir su savimi, nes kuo toliau, tuo spaudimas yra didesnis“, – sakė A. Skerla.

– Iš šono žiūrint, pirmajame kėlinyje viskas neatrodė blogai, juo labiau, kad įmušėte įvartį prieš pat pertrauką. Ar jums jau pirmajame kėlinyje buvo ženklų, jog šiandien rungtynės ne tokios, kokias norėtumėte matyti?

– Žinote, aš jums taip pasakysiu: net ir praėjusio turo rungtynėse nebuvo žaidimo. Bandau dabar taip konstruoti žaidimą, kad komanda pirma nepraleistų įvarčio. Tai lyg ir veikia žaidžiant trimis gynėjais gale, ir pirmas kėlinys taip atrodė. Turėjome momentą ir įmušėme įvartį. Žaidimo prasme jis nebuvo geras, jis buvo labai silpnas. Bet gynyboje, manau, varžovui per daug kažko sukurti nepavyko. Reikėjo keitimo po pirmo kėlinio, nes, nežinau, turbūt saulės smūgis ar blogai pasijautė Patrikas. Viskas išsiderino pakeitus sistemą. Atsirado tarpai, laisvos erdvės, pralaimėtos dvikovos, traukimasis. Matėme, varžovas pradėjo kurti momentus, o mes savo ruožtu, net ir padarę keitimų, turėjome tik vieną pusiau momentą. Daugiau nieko nepavyko sukurti.

– Situacijos ko gero nepalengvina ir tai, kad dabar tarp rungtynių labai maži tarpai – vėl dvi dienos ir žaisite trečiadienį.

– Palengvina ar nepalengvina – nepasirinksi, kada žaisti. Yra toks tvarkaraštis, reikia eiti ir žaisti. Iš vienos pusės, gal netgi geriau dabar vėl greitu laiku žaisti, negu sėdėti visą savaitę ir galvoti, kas čia atsitiko ir kas buvo blogai. Taip, laiko kažką pakeisti nėra, plius turime netekčių, bet žaidėjai irgi turi prisiimti atsakomybę. Aš irgi prisiimu atsakomybę, bet jie turi suprasti, kam atstovauja ir ko iš jų tikisi sirgaliai, klubo vadovai ir, pagaliau, Vilniaus miestas.

– Aišku, po tokių rungtynių apie gražius dalykus nesinori galvoti, bet Linas Klimavičius buvo pagerbtas. Ką galite pasakyti apie jį ir jo prasidedančią naują karjerą trenerio rolėje?

– Manau, turėjome puikų laiką, kai jis žaidė Vilniaus „Žalgiryje“. Nemažai trofėjų buvo laimėta ir jis buvo vienas iš pagrindinių gynėjų. Geri atsiminimai iš to laiko. Jo pasirinkimas būti treneriu nėra lengvas. Būna visokių laikotarpių – būna ir gerų, ir būna tokių, kokį aš dabar turiu, sudėtingų. Bet jeigu nori būti treneriu, turi per tokius laikotarpius pergyventi ir surasti savyje jėgų kažką pakeisti.