Sergejus Maslobojevas atvirai atsakė, ar buvo „paplaukęs“, įvardino padarytą klaidą ir įvertino Pauliukevičių: „Žiūrėjo į trenerį ir nebenorėjo kovoti“
Sergejus Maslobojevas – Ignas Pauliukevičius | Teodoro Biliūno / BNS foto nuotr.
Šeštadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusio „UTMA 18“ turnyro pagrindinėje kovoje 38-erių metų Sergejus Maslobojevas visuose raunduose siuntė 15 metų jaunesnį varžovą Igną Pauliukevičių į nokdaunus bei šventė pergalę vieningu teisėjų sprendimu (10-8, 10-8, 10-8).
Nepaisant dominavimo taškais, trečiajame raunde I. Pauliukevičius sugebėjo pataikyti kiek daugiau smūgių ir privertė S. Maslobojevą atsitraukti, tačiau išsigelbėti kovoje nepavyko.
Po turnyro vykusioje spaudos konferencijoje S. Maslobojevas papasakojo apie kovos planą, atvirai pasakė, ką jautė I. Pauliukevičiaus smūgio metu ir įvardino didžiausią padarytą klaidą šioje kovoje.
– Pirmuose raunduose turėjai daug sėkmės, bet trečiame raunde jau teko kiek atsitraukti.
– Mačiau, kad pilnai valdau kovą, galiu išdarinėti ką tik noriu. Galėjau sustabdyti kovą ir per koją, po kelio galėjau ir per galvą sustabdyti. Nusprendžiau netraumuoti jo. Siūliau jam 5 raundus ir ne todėl, kad kaip jo treneris sako „kažką jaučia“, o todėl, kad norėjau duoti atsiskleisti ir parodyti gražią kovą, neskubant. Parodyti kikbokso šokį, pajudėti, ištempti malonumą. Jie norėjo 3, tai kiekviename raunde jie gavo nokdaunus. Galėjau užbaigti greičiau tą kovą, pagailėjau jo, bet matau, kad pagailėjau veltui, vis tiek nepasimokė. Sunku kažką komentuoti, nes dėkingumo iš jo nelabai sulauksi, bet matomai ir nereikia. Subręs, suvoks.
– Jūsų kova su Dominyku Dirksčiu vyks svorio kategorijoje iki 94 kg. Ką papasakotumėte apie šią kovą?
– Kaip ir minėjau prieš tai, tai bus kiemo valymas. Buvo smagu, kai visi užsivedė, jog smagu yra garsiai pašaukti, pakalbėti, pasikeikti, kažką išprovokuoti ir ant to „haipo“ nujoti labai aukštai į dangų. Bet grįškime į realybę. Kaip sakiau, kad esu žmonių čempionas ne liežuviu, o darbais, tai bus laikas, kai nutemsime jį atgal į žemę ir duosime paragauti realybės. Jam ir apskritai jaunimui. Kad susidomėjimą sukėlė su savo „haipu“, tai viskas yra gerai, gražu ir spalvota. Bet nereikia pamiršti to dalyko, kad kažką gyvenime pasiekti, tu turi paaukoti labai daug ką. Tu turi pasakyti ne, įdėti pastangų ir jėgų. Kur tik aš nenuvažiuoju, kalbant apie kovos menus, mane visur žino ir gerbia, o čia, Lietuvoje, toks cirkas, kažkas ateina, pasako „bū“, „ko žiūri?“. Kaip gyvulys elgiasi, pažiūrėkite į tą.. Nors kiekviename raunde po nokdauną gavo, galėjo tiesiog užmigti. Pagailėjau, bet ar pasimokė? Ne, apmaudu. Kažkas vyresnis turėtų būti šalia jo ir pasakyti, kad turi būti dėkingas, kad gavai galimybę kovoti su tokio lygio kovotoju ir tavęs nesutraumavo.
– Kaip įvertintumėte I. Pauliukevičių kaip kovotoją, jeigu nežiūrėtume į tai, kas vyksta už ringo ribų?
– Jo pliusai – fizinė jėga. Bet ir ta fizinė jėga palūžta. Jis po antro nokdauno, kai jau koją skaudėjo, žiūrėjo į trenerį. Aš galėjau toliau „šerti“ į koją ir ją atkirsti. Ėjau specialiai pažaisti su juo žaidimą rankomis. Mes užsižaidėme tais apsikeitimais, jis patikėjo, kad gali, bet palaukite.. Sugėriau, o dabar ateik čia. Raundo pabaigoje jis vėl man nieko nesugeba padaryti. Jam dar ilgai ir nuobodžiai augti. Jam dar reikia daug mėgėjų kovų, ir profesionalių kovų, ir daug patirties. Visų pirma ir distanciją matyti. Prieš tai jo varžovų nenorėčiau komentuoti, bet prieš tai jie nesugebėjo nei distancijos matyti, nei galvoti, nei mąstyti. Vėlėsi į jo žaidimą arba kai jis užeidavo agresyviais smūgiais, jie krisdavo į nokautą ar nokdauną. Čia – kitas lygis. Iki 10 kovų galite fiziškai laimėti kovas, o vėliau kas vyksta – pavojingiau, ten reikia mąstyti, judėti, raundo eigoje keisti planą, strategijas. Reikalingas IQ ir daug patirties, to už pinigus nenupirksi, o tą reikia užsidirbti.
– Ar patyrėte tą Pauliukevičiaus jėgą ir ar ji tokia, kokia apkalbama?
– Nepajutau kažko ypatingai stipresnio už mano buvusius priešininkus. Kai smūgiuoja į gynybą – mačiau, kontroliavau, sugėriau smūgius ir nieko nejutau. Kai apsikeitimai buvo, porą praslydo kažkur į pakaušį, tai praslydo ir praslydo, bet ar ten būtų mušęs Ignas, ar Šipaila – būčiau sureagavęs lygiai taip pat. Atsistoji tvirčiau ir dirbti toliau savo darbą. Kad fiziškai tvirtas – taip, bet kad smūgiai stiprūs.. Po truputį daužai ir paskui jis stovi kampe ir žiūri į savo trenerį, kaip mažas vaikas.
– Dėl trečiojo raundo paklausiu atvirai: buvai „paplaukęs“ ar ne?
– Ar paplaukęs.. Kad plaukčiau – ne. Kad buvo viena blykstė – taip, buvo. Jis įsibėgėjo, man reikėjo priimti ir sugerti. Po šios bangos, jeigu nesivelsiu ir nesikeisiu smūgiais, jis išges, nes jis nesugeba strateguoti, mąstyti ir t.t. Porą atakų padarys ir nuslūgs, o tada aš vėl galėsiu ramiai dirbti. Taip ir buvo.
– Ar abi dvi misijos išsipildo dabar?
– Tikrai taip. Pas mus klubas visą laiką yra atviras, pas mus atvažiuoja daug kovotojų. Atvažiuoja ir Naglis, Rimdeika ir t.t. Ten „chebra“ supranta, kokiame lygyje esame ir nekalba nesąmonių. Mes žinome, kas yra kas. Mes žinome, kad kartu geriau padėti vienas kitam, augti kartu ir parodyti tarptautinėje rinkoje ką galime kaip lietuviai. UTMA auga ir kaip sakė, kad turi planų pereiti į Europą, ko mes labai tikimės, o su tokiu vardu kaip mano, galbūt net su mano pagalba, galėsime pritraukti daugiau garsių vardų į šį ringą bei padaryti įspūdingą reikalą, ko nėra buvę apskritai Lietuvoje. Man buvo juokinga, kai Vito klausė Izraelio atstovas: „Jūsų Prezidentas skambino Sergejui? Sergejus legenda yra, ar po pergalių skambina?“ Sakė ne, pas mus gertuvę tik dovanoja (juokiasi, – aut. past.). Buvo šiek tiek gėda. Kai Gordonas grįžo į Izraelį, 70 žurnalistų iš visos šalies pasitiko, dovanos nuo Prezidento ir t.t. Toks ir skirtumas. Tikimės, kad ir pas mus požiūris pasikeis į kovos menų sportą, tik reikėtų mums savo lygį pakelti ir tai, kad galime eiti aukštyn, rodyti ne kalbomis, o darbais.
– Ką galite pasakyti apie tą sirgalių palaikymą, skanduotes kovos metu?
– Aš išėjęs į ringą pamačiau, kad žmonės stovi ant kojų. Kažkada buvo mano svajonė. Buvau per Stanionio kovą arenoje, tada žmonės stojosi iš savo vietų, tai mačiau ir labai džiaugiausi už Stanionį, kad yra vertinamas kovos menų pasiekimas. Kai pamačiau panašų vaizdą, mano širdis išsilydė ir savo mintyse pasakiau „ačiū“.
– Jeigu ne sportine prasme, tai turbūt emocine buvo didžiausia jūsų kova Lietuvoje?
– Emocine turbūt taip. Tai buvo didžiausia Lietuvos istorijoje arena ir „pay-per-view“ buvo parduoda daugiausia? Pamatęs šitą vaizdą.. Man zvimbė ausyse, kai mane pristatinėjo ir kokį žmonės garsą darė. Vos ašaros neišleidau, pagaliau pas mus yra tas pripažinimas.
– Ar buvo kokių papildomų trikdžių, kai toks ažiotažas?
– Emociškai visą laiką yra iššūkis, ypatingai, kai kovoji namuose. Čia susirenka daug draugų, pažįstamų, giminių. Daug žmonių grįžta specialiai į Lietuvą, kad pažiūrėti į tave ir palaikyti. Tai yra našta ir atsakomybė. Nori ne tik laimėti, bet nori pasirodyti ir geriausiai, kaip tik gali. Tas psichologinis spaudimas tikrai yra. Ne dėl priešininko ar kovos, o dėl atsakomybės, ką pademonstruosi ir ką paliksi žmonių mintyse. Ar verta buvo laukti Sergejaus kovos? Ar verta ji buvo vakaro kovos? Tas spaudimas sunkiausias buvo, bet atpirko su kaupu.
– Ar kelia kažkokį įspūdį I. Pauliukevičiaus psichologinė tvirtybė?
– Sumeluosiu, jeigu pasakysiu, kad padarė įspūdį. Jis antrame raunde žiūrėjo į trenerį ir nebenorėjo kovoti, akivaizdžiai tą matėme. Galėjome eiti naglai ir daryti tą patį darbą, sugerti jo smūgius kirsti per koją arba toliau kirsti rankomis ir užbaigti tą kovą. Norėjau pažaisti, padaryti šou, kad žmonės turėtų ką įsiminti. Vėliau pamačiau, kad įsibėgėjo, pradėjo tikėti savimi, susigrupavau, vėl viską sugėriau, jis aprimo ir pradėjau toliau dirbti savo darbą.
– Galima rašyti aukščiausią sau pažymį šiame UTMA sezone?
– Faktas, kad turiu. Čia yra perfekcionistų problema, kad jie niekada laimingi nebūna. Kiti sako, kad buvo labai gera kova, o aš visą laiką sakau, kas buvo blogai. Viskas buvo tvarkoje, bet kai užsižaidžiau, norėjau įlysti į jo žaidimą, apžaisti jo stipriąja puse, leidau jam patikėti, kad gali, tai buvo mano klaida. Gal nereikėjo.. Dabar ypatingai matau, kad nepasimokė. Reikėjo tiesiog sunaikinti ir pažeminti, jeigu jis taip nori jaustis.
Visos turnyro kovos:
Sergejus Maslobojevas (4-0 UTMA) – Ignas Pauliukevičius (6-0 UTMA) | svorio kategorija iki 95 kg, kikboksas | Visus tris raundus 10-8 laimėjęs S. Maslobojevas šventė pergalę
Vitas Karosas (7-4 UTMA) – Cengiz Lale (Turkija, 1-1 UTMA) | svorio kategorija iki 67 kg, muaythai su MMA pirštinėmis, dėl V. Karosui priklausančio čempiono titulo | Po penkių raundų kovos V. Karosas buvo pranašesnis keturiuose ir apgynė čempiono titulą
Dominykas Dirkstys (13-2 UTMA) – Alexandru Velenčiuc (Moldova, 1-3 UTMA) | svorio kategorija iki 90 kg, kikboksas | D. Dirkstys per 2 min. nokautavo A. Velenčiuc
Naglis Kanišauskas (3-1 UTMA) – Maximas Zaplitnii (Moldova, 0-2 UTMA) | svorio kategorija iki 86 kg, kikboksas | Pirmajame raunde į nokdauną varžovą siuntęs N. Kanišauskas pergalę šventė tik po papildomo raundo
Ahavatas Gordonas (Izraelis, 3-0 UTMA) – Andresas Vazquezas (Ispanija, 0-1 UTMA) | svorio kategorija iki 63,5 kg, muaythai su MMA pirštinėmis | A. Gordono pergalė nokautu pirmajame raunde
Evaldas Balsys (4-1 UTMA) – Osvaldas Fedorovič (5-3 UTMA) | svorio kategorija iki 67 kg, kikboksas | E. Balsys šventė pergalę pirmame ir trečiame raunduose
Arnoldas Misiūnas (3-3-2 UTMA) – Oskaras Buinickas (0-2-2 UTMA) | svorio kategorija iki 82 kg, muaythai su MMA pirštinėmis | Pirmąjį ir antrąjį raundą 10-9 laimėjo O. Buinickas, o trečiąjį – 10-8 A. Misiūnas, todėl vėl buvo paskelbtos lygiosios
Tomas Banskis (4-0 UTMA) – Edvinas Šimonutis (0-1 UTMA) | svorio kategorija iki 81 kg, kikboksas | T. Banskis pirmą raundą po nokdauno laimėjo 10-8, antrąjį ir trečiąjį – 10-9.
Deividas Jemeljanovas (3-1 UTMA) – Raimonds Aukštikalnis (Latvija, 0-1 UTMA) | svorio kategorija iki 81 kg, kikboksas | D. Jemeljanovas laimėjo 2 pirmuosius raundus ir teisėjų sprendimu laimėjo kovą
Dovydas Rimkus (6-6 UTMA) – Adi Durakovič (0-1 UTMA) | svorio kategorija iki 77 kg, kikboksas | D. Rimkaus pergalė po pirmųjų smūgių nokautu
Ruachas Gordonas (Izraelis, 1-0 UTMA) – Huseyinas Dolu (Turkija, 0-1 UTMA) | svorio kategorija iki 59 kg, muaythai su MMA pirštinėmis I 2 kartus į nokdauną kritęs R. Gordonas vis tiek įveikė turką teisėjų sprendimu, kuris irgi kartą pabuvojo nokdaune (28:27).
Edvinas Šalkovski (3-2 UTMA) – Dovydas Girdzevičius (0-1 UTMA) | svorio kategorija iki 92 kg, kikboksas I E. Šalkovski laimėjo po to, kai antrajame raunde D. Girdzevičiaus treneriai išmetė rankšluostį.
Artūras Brižinskas (7-4 UTMA) – Romualdas Auga (2-3 UTMA) | svorio kategorija iki 63,5 kg, kikboksas I A. Brižinskas laimėjo pirmajame raunde techniniu nokautu (3 nokdaunų per raundą taisyklė).
Deividas Žamba (4-0 UTMA) – Žygimantas Kiudelis (1-4 UTMA) | svorio kategorija iki 63,5 kg, muaythai su MMA pirštinėmis I D. Žamba laimėjo teisėjų sprendimu raundais 2:1.
Matas Pultaražinskas (3-8 UTMA) – Natas Stupak (2-4 UTMA) | svorio kategorija iki 67 kg, kikboksas*
* - kova atšaukta paskutinę akimirką dėl M. Pultaražinsko ligos.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
