Vienintelis toks turnyras pasaulyje: kuo žalias gruntas skiriasi nuo raudono?

Kiekvieną sezoną WTA turnyras Čarlstone išsiskiria iš viso teniso kalendoriaus – tai vienintelės varžybos, kuriose žaidžiama ne ant įprasto raudono, o ant vadinamojo žalio grunto.

Nors pavadinimas gali klaidinti, skirtumai tarp šių dviejų paviršių yra gerokai didesni nei vien spalva. Tai patvirtina tiek turnyro organizatoriai, tiek pačios tenisininkės.

Čarlstono turnyro direktorius Robas Eppelsheimeris aiškino, kad žalias gruntas gaminamas iš natūralaus akmens.

„Žalias gruntas ateina iš žalio akmens iš Virdžinijos kalnų. Jis tiesiog sutrinamas į labai smulkius miltelius – nieko dirbtinio nepridedama“, – pasakojo jis.

Pasak jo, būtent struktūra lemia ir žaidimo skirtumus: „Žalias gruntas turi tvirtą pagrindą, o viršutinis sluoksnis lieka šiek tiek laisvesnis, leidžiantis žaidėjams slysti.“

Apie skirtumus kalba ir pačios žaidėjos. Buvusi tenisininkė Andrea Petkovič išskyrė judėjimą aikštėje.

„Didžiausias skirtumas – slydimas. Ant žalio grunto jis jaučiasi kitaip, nėra toks natūralus kaip ant raudono“, – sakė ji.

Amerikietė Alison Riske žalią gruntą vadina pereinamąja danga: „Tai tarsi mišinys tarp kietos dangos ir raudono grunto. Daugelis sako, kad žaidimas ant žalio grunto yra greitesnis, nors viskas labai priklauso nuo sąlygų.“

Jaunoji tenisininkė Iva Jovič (WTA-16) taip pat pabrėžia, kad žaidimas čia kitoks.

„Judėjimas šiek tiek kitoks. Šis gruntas yra grūdėtesnis ir gana slidus, todėl apsikeitimai smūgiais dažnai būna trumpesni“, – atskleidė ji.

Tuo metu Ashley Krueger (WTA-103) akcentuoja stabilumą: „Raudonas gruntas yra minkštesnis, o žalias – labiau smėlėtas ir slidus. Ant raudono jaučiuosi stabilesnė.“

Būtent dėl šių savybių Čarlstono turnyras dažnai tampa palankesnis žaidėjoms, kurios nėra klasikinės grunto specialistės. Tai patvirtina ir nugalėtojų sąrašas – čia triumfavo tokios tenisininkės kaip Jessica Pegula (WTA-5) ar Madison Keys (WTA-18).