Ričardas Berankis prieš paskutinį mačą: apie karjeros pabaigą, tolimesnius planus, sapnus ir fizinę būklę
Ričardas Berankis ir Jo-Wilfriedas Tsonga | Sauliaus Čirbos nuotr.
Į paskutinį savo karjeros mačą besiruošiantis Ričardas Berankis neslėpė – artėjantis vakaras Vilniuje jam bus ypatingas ar net vienas įsimintiniausių vakarų jo karjeroje. SEB arenoje jis dar kartą stos į kovą prieš Jo-Wilfriedą Tsongą ir taip užbaigs daugiau nei dešimtmetį trukusią profesionalo karjerą.
R. Berankis 2016 metų gegužę buvo pakilęs iki 50-osios ATP reitingo vietos – aukščiausios Lietuvos istorijoje. Ilgus metus jis išliko tarp šimto geriausių pasaulio tenisininkų ir buvo ryškiausias šalies veidas pasaulio teniso elite.
Nors susitikimas bus draugiškas, sportinis principas niekur nedingsta. Pats tenisininkas pripažino, kad ir šiame mače, be abejo, norės laimėti: „Nepaneigsiu, kad ir aš noriu laimėti. Visi visada norime laimėti ir pažiūrėsime rytoj, kaip čia kam seksis geriau.“
Pasiruošimas šiam mačui – kiek kitoks nei įprastai. Šį kartą lietuvis nesirėmė detalia analize, o labiau pasikliovė patirtimi.
„Šį kartą prisipažinsiu, nežiūrėjau medžiagos. Aš ir taip visai neblogai prisimenu, kaip jam sekėsi žaisti ir kaip sekasi dabar. Dar yra laiko, gal užmesiu akį šiandien vakare, bet tas pasiruošimas bus, sakykime, paprastesnis“, – neslėpė R. Berankis.
Vis dėlto kuo arčiau mačas, tuo labiau stiprėja emocijos, kurių nepavyksta paprastai numoti ranka į šalį. Nors tai nebus oficialus susitikimas, kuris lemtų taškus reitinguose, širdyje jausmas išlieka pažįstamas.
„Yra šiek tiek jaudulio tokio, nes supranti, kad tai tikriausiai vienas iš paskutinių kartų žaisti mačą. Kad ir neoficialų, nereitinguojamą, bet vis tiek viduje jausmas yra geras, malonus ir labai primenantis visą turo gyvenimą“, – atviravo lietuvis.
R. Berankis pabrėžė, kad šis vakaras svarbus ne tik jam pačiam, bet ir visai Lietuvos teniso bendruomenei. Tai – galimybė dar kartą susiburti po ilgo bendro kelio.
„Dabar vyks didžiulis renginys. Tai ir atsako į visus klausimus, kad iš tiesų tai yra vienas labiausiai įsimintinų mačų mano karjeroje. Labai laukiu“, – sakė tenisininkas.
Jis akcentavo ir patį svarbiausią šio mačo tikslą – žmones, su kuriais visą laiką ėjo kartu.
„Daugiau nei 18 metų kartu su Lietuvos tenisu ir su visais gerbėjais mes judėjome į priekį. Manau, tai idealiausias būdas visiems dar kartą susiburti, pabūti kartu, prisiminti kažką – kas buvo gerai, kas blogai, pasijuokti ir smagiai praleisti laiką“, – pareiškė R. Berankis.
Per visą karjerą lietuvis ilgą laiką buvo pagrindinis šalies veidas ATP ture, o pats didžiausią reikšmę teikia ne rezultatams, o paliktam pėdsakui: „Man svarbiausia – ta įtaka Lietuvos tenisui. Mes augome kartu – aš ir tenisas.“
Pastarieji mėnesiai be profesionalaus sporto atnešė kitokį gyvenimo ritmą. Pasak tenisininko, pokyčiai – akivaizdūs.
„Viskas labai sulėtėjo. Dabar galiu net savaitgalį susiplanuoti, ką veiksime, kur važiuosime. Iš tikrųjų tai yra labai malonus dalykas iš gyvenimiškos pusės“, – tikino jis.
Sprendimu baigti karjerą lietuvis neabejoja ir jį vertino kaip natūralų: „Pasirinkimu tai tikrai džiaugiuosi, nes sveikata ir šeima yra pagrindiniai du dalykai gyvenime.“
Nors profesionalus tenisininko etapas jam baigtas, tenisas iš lietuvio gyvenimo niekur nedingo bei nedings – tiesiog pasikeitė vaidmuo.
„Negaliu pasakyti, kad esu treneris. Labiau mentoriavimas, patarinėjimai, bendradarbiavimas su treneriais ir vaikais. Sakyčiau, dabar esu šituose batuose“, – tvirtino R. Berankis.
Aiškių planų į priekį lietuvis kol kas neatskleidžia, palikdamas vietos natūraliai eigai: „Matysime, kaip seksis, matysime. Tikrai tokių planų kol kas neturiu.“
Vienas svarbiausių klausimų prieš paskutinį mačą – fizinė būklė. Anksčiau problemų kėlusi nugara, pasak R. Berankio, šiuo metu nebekelia rūpesčių.
„Su nugara viskas gerai. Tikrai galiu žaisti, viskas juda į priekį, taigi tikrai neapsikraunu papildomomis mintimis“, – aiškino tenisininkas.
Na, o pasirinkimas paskutinį kartą į kortą žengti prieš J .W. Tsongą taip pat neatsitiktinis – tai buvo paties lietuvio sąmoningas pasirinkimas.
„Man jis visada patiko kaip žaidėjas, kaip asmenybė, šiltas žmogus. Tai yra vienas iš tų žaidėjų, su kuo norėčiau sužaisti savo paskutinį mačą“, – pasakojo R. Berankis.
Paklaustas apie varžovo stipriąsias ar silpnąsias puses, šį kartą jis į detales nesileido: „Šiai akimirkai ne.“
Apibendrindamas savo karjerą, R. Berankis išsirinko du paprastus, bet daug pasakančius žodį.
„Buvo įdomu. Ant tiek daug visokiausių faktorių nutiko per tuos 20 plius metų, jeigu nuo vaikystės imti visą procesą. Tiek iššūkių teko patirti, išgyventi, suprasti. Bet jeigu trumpai ir aiškiai – buvo be galo įdomu“, – šypsojosi tenisininkas.
Jis išskyrė ir kelis momentus, kurie įsirėžė labiausiai – tiek džiugius, tiek skausmingus.
„Pergalė prieš Bosniją Daviso taurėje, kai patekome į pirmą grupę. Tai labai daug reiškia tiek man, tiek visai teniso bendruomenei. O tie pralaimėjimai – prieš Nadalį ir Čiličių Vimbldone – buvo iš tiesų skausmingi“, – pasakojo lietuvis.
Per savo karjerą lietuvis iškovojo daugiau nei šimtą pergalių ATP turnyruose, dukart žaidė ATP finaluose, laimėjo dvejetų titulą Hjustone bei triumfavo net 15 „Challenger“ serijos turnyrų.
Net ir baigus karjerą, tenisas jo dar nepaleido – kartais sugrįžta net sapnuose: „Būna, iš tiesų būna, kad sapnuoju, kad žaidžiu mačus. Reiškia, dar kažkur pasąmonėje esu žaidžiantis žaidėjas.“
Galiausiai lietuvis turėjo paprastą, bet aiškią žinutę jaunajai kartai.
„Tikėti, kad viskas įmanoma. Jeigu tikėsite, tikrai pasieksite. Tai labai paprasta“, – apibendrino lietuvis, garsinęs šalį daugiau nei dešimtmetį.
