„Jie – teroristinė valstybė“: po JAV vėliava ant ledo šoksiantis Ukrainos čiuožėjas po ketverių metų susitiko su artimaisiais ir pasakė, ką mano apie „neutralius“ atletus

Pirmadienio rytą Milano ledo arenoje tvyrojo ne tik olimpinė įtampa, bet ir sunkiai tramdomos emocijos. JAV dailiojo čiuožimo atstovas Vadymas Kolesnikas, besiruošiantis šio vakaro ritminiam šokiui, po ketverių metų pertraukos pagaliau apkabino savo artimuosius.

Tai buvo ketveri metai nežinios. Ketveri metai, kai Rusijos bombos griovė gimtąjį Charkivą, paversdamos namus griuvėsiais. Ketveri metai, kai karas sunaikino jo tėvo Igorio verslą, o brolis, taip pat Igoris, savanoriu išėjo į frontą ginti tėvynės.

„Atrodo, kad praėjo visas gyvenimas“, – sakė 24-erių sportininkas, kurio olimpinę svajonę temdė nerimas dėl Ukrainoje likusios šeimos.

Šis susitikimas tapo įmanomas tik sausį sukurtos „GoFundMe“ kampanijos dėka. Kai V. Kolesnikas su partnere Emilea Zingas iškovojo kelialapį į 2026 m. Milano ir Kortinos žaidynes, lūkesčiai buvo kuklūs. Tačiau žmonių solidarumas pranoko viską – 25 tūkst. JAV dolerių tikslas buvo pasiektas akimirksniu.

Šeštadienį, likus vos porai dienų iki starto, V. Kolesniko teta Snežana ir pusseserė Irina Kobčenko nusileido Šiaurės Italijoje.

„Esu be galo dėkingas, – po treniruotės naujienų agentūrai AP sakė V. Kolesnikas. – Be visų žmonių pagalbos jų čia nebūtų.“

Ironiška ir skaudu, tačiau tą pačią dieną, kai artimieji pasiekė saugų Milaną, Rusija surengė dar vieną masinę ataką prieš Ukrainą, panaudodama šimtus dronų ir 32 balistines raketas.

Žinant, ką tenka išgyventi jo šeimai, V. Kolesniko pozicija dėl Rusijos sportininkų dalyvavimo žaidynėse yra kategoriška. Nors Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) leido kai kuriems atletams, pavyzdžiui, čiuožėjams Adelijai Petrosian ir Piotrui Gumenikui, varžytis po neutralia vėliava, V. Kolesnikui tai nepriimtina.

„Man jie yra teroristinė valstybė, – rėžė čiuožėjas. – Jie kasdien žudo ukrainiečius. Kol karas nesibaigs, jiems čia ne vieta.“

Sportininkas, praėjusią vasarą gavęs JAV pilietybę, pripažįsta, kad jam tenka dėti milžiniškas pastangas, norint atsiriboti nuo naujienų srauto ir susikoncentruoti į varžybas.

„Kai karas tik prasidėjo, tai drastiškai paveikė mano gyvenimą, ypač čiuožimą. Bandžiau visus jausmus išlieti ant ledo, bet tai nėra geras būdas treniruotis, – pasakojo V. Kolesnikas. – Su sporto psichologų pagalba išmokau tai blokuoti. Turiu išeiti, papasakoti istoriją, atlikti savo darbą, o viskas, kas vyksta už ledo ribų, ten ir turi likti.“

Nors V. Kolesnikui pavyko į Milaną atskraidinti dalį giminaičių, jo mama Svitlana priėmė sunkų sprendimą likti Mičigane (JAV). Nors ji turi vizą iki 2027 m., teisininkai įspėjo, kad išvykus iš JAV, sugrįžti gali būti sudėtinga.

„Ji turi visus dokumentus, bet girdėjome istorijų, kai žmonės vis tiek neįleidžiami atgal“, – paaiškino E. Zingas. V. Kolesnikas tikisi ateityje gauti žaliąją kortelę, kuri leistų mamai JAV gyventi be apribojimų.

Tuo tarpu tėvas, likęs Ukrainoje prižiūrėti močiutės, tapo didžiausiu sūnaus palaikytoju.

„Jie labai manimi didžiuojasi, ypač tėtis, – sakė V. Kolesnikas. – Mama norėjo, kad rinkčiausi saugesnį kelią, bet tėtis visada mane palaikė. Jis išsiuntė mane į JAV siekti svajonės.“

V. Kolesnikas ir E. Zingas į Milaną atvyko puikios sportinės formos. Pora šį sezoną demonstruoja solidžius rezultatus – iškovojo sidabrą JAV čempionate ir triumfavo Keturių žemynų čempionate.

Pirmadienio vakarą, stebint tribūnose esantiems artimiesiems, pora pradės savo olimpinę kelionę ritminio šokio programoje, kurioje varžysis ir Lietuvos pora Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius.

„Mes niekada nesitikėjome tiek daug“, – apie žmonių paramą ir galimybę čiuožti stebint šeimai sakė E. Zingas.

Dabar jų tikslas – paversti šią emocinę paramą geriausiu gyvenimo pasirodymu.