Debiutinį Europos futsal čempionatą apžvelgęs Justinas Zagurskas: „Išpildėme savo vaikystės svajones“

Lietuvos nacionalinės vyrų futsalo rinktinės debiutinis žygis UEFA Europos čempionate pasibaigė. Pasiruošimas šiam istoriniam įvykiui truko dvejus metus, per kuriuos, kapitono Justino Zagursko žodžiais, išsipildė futbolininkų vaikystės svajonė atstovauti Lietuvai tokio rango varžybose.

„Žalgirio“ arena nuo sausio 22 iki 31 dienos pulsuos salės futbolo ritmu, o šventę Kaune užbaigs ketvirtfinalio akistata tarp armėnų ir kroatų. Justinas Zagurskas pasidžiaugė, kad lietuviai kovojo kaip lygūs su lygiais prieš B grupės lyderius armėnus bei prieš tai metė rimtą iššūkį tiek čekams, tiek ukrainiečiams.

„Gerai sužaidėme, bet praleidome „pigius“ įvarčius. Džiugu, kad visose trejose rungtynėse nepalūžome, kovojome iki galo. Tiek pirmose, tiek paskutinėse rungtynėse iškovojome istorinius taškus Europos čempionate.

Aišku, pirmosios lygiosios buvo skausmingesnės, nes paleidome pergalę, o čia – jausmas, kad iškovoji lygiąsias. Turėjome progų, pats vėl į tuščius vartus iš savo pusės nepasižymėjau. Galbūt, tas kontrolinis turnyras Čekijoje, kur įmušiau per visą aikštę, numušė čia visą aurą. Šitos lygiosios yra labai džiuginančios, nes nepasidavėme“, – sakė J. Zagurskas.

Mūsų rinktinės kapitonas pasidalino mintimis apie žaidimą prieš didžiausią turnyro staigmena tapusią Armėnijos komanda.

„Pas juos ir pas mus pora žaidėjų nežaidė šiandien. Jie bandė rotuoti su vartininkais, bet matė, kad sumanymai nesigaudavo, tad leisdavo savo pagrindinę sudėtį. Jei rezultatas yra 3:3, tai reiškia, kad nebuvome kažkuo prastesni. Turbūt, žiūrint kamuolio kontrolę, šios rungtynės mums buvo vienos geresnių, nes tikrai palaikydavome kamuolį ir savo stiprybes išnaudojome, pavyzdžiui, „stulpo“ pozicijoje“, – minėjo kapitonas.

Paraleliai Rygos arenoje vyko dvikova tarp ukrainiečių ir čekų, pasibaigusi rezultatu 5:3. Jeigu Lietuvos ir Čekijos rinktinės trečiadienį būtų iškovojusios pergales, tokiu atveju lietuviai būtų įgyvendinę svajonę patekti į turnyro ketvirtfinalį.

„Treneris sakė, kad mes neturime žiūrėti į rungtynes, kurios vyksta Rygoje, o eisime į aikštelę tik dėl pergalės. Jeigu rezultatas būtų teigiamas, tuomet įsijungtų telefoniniai dalykai ir žiūrėtumėme kaip kas. Visgi į tai nekreipėme daug dėmesio. Asmeniškai, man net nebuvo atėjusi mintis, koks ten tas rezultatas toje Rygoje. Žaidėme ne dėl to, kad rezultatas nebuvo jau toks ir teigiamas, bet žaidėme iki galo ir tikrai džiaugiuosi savo vaikinais.

Visada eini į aikštelę, nesvarbu su kuo bežaistum, ar su Brazilija, su Armėnija ar su Ukraina, tai darai dėl pergalės. Kai neišeina pasiekti pergalės, tada liūdi. Imant visą kontekstą – kokia esame šalis ir kokioje situacijoje yra mūsų futsalas – Europos čempionate iškovoti du taškus ir likti nepaskutiniais, dargi aplenkus tokią rinktinę kaip Čekijos, manau, yra ne tik geras rezultatas mūsų komandai, bet ir visai Lietuvai“, – savo įvertinimą apie apie užimtą trečiąją vietą grupėje pateikė J. Zagurskas.

Rinktinės kapitonas atskleidė, kad prisiminimai apie praleistą laiką kartu su Lietuvos rinktinės nariais lydės visą gyvenimą, o dalyvavimą mūsų šalyje vykusiuose pasaulio ir Europos futsalo čempionatuose brangins kaip ypatingą likimo dovaną.

„Kai kuriems vaikinams, manau, jau artėja pabaiga rinktinėje, o kai kurie yra netoli pabaigos. Tiek daug metų kartu tikrai ilgai išliks atmintyje. Kai atiduodame viską aikštelėje, Europos čempionate, kartais šneki ir, atrodo, norisi kiek susigraudinti. Tikrai didžiausią pagarbą jaučiu visai komandai, kiekvienam žaidėjui, kuris buvo stovyklose ar dalyvavo Europos čempionate. Kartais vieni kitus keisdavome, bet visi esame to dalis. Didelis dėkui visam trenerių štabui, daktarams. Visi, kas buvo šioje kelionėje du metus, pelno didžiausią pagarbą, meilę ir padėką.

Tikrai didžiuojuosi visais, kurie prisidėjo prie šito renginio, kalbant apie Lietuvos futbolo federaciją ir visus, su kurių pagalba tapome istorijos dalimi. Prie to, kad mes išpildėme, turbūt, savo vaikystės svajones. Prie to, kad galėjome mėgautis. Atskira dar padėka žiūrovams – nuoširdžiai pasakysiu, nesitikėjau, kad turėsime tokį palaikymą. Šiandien, nors jų ir buvo mažiau, bet tai buvo triukšmingiausi sirgaliai“, – pabrėžė J. Zagurskas.

„Nežinau, kiek bijau dėl to, kas bus po mūsų. Šita karta buvo tas smūgis, kuris turėjo duoti postūmių jaunajai kartai. Aš pats dabar esu treneris ir kol kas dėl to nerimauju. Esame jau lyg senoliai, veteranai, bet, manau, daugelis iš mūsų tęsime karjerą rinktinėje, komandose. Norėtųsi, kad futsalas Lietuvoje dėtų didelį žingsnį. Su tokiais rezultatais, demonstruojame, kad mes galime tai padaryti“, – sakė J. Zagurskas, linkėdamas Lietuvos futbolo akademijoms ir visai bendruomenei aktyviau remti futsalo plėtrą.