Jonas Valančiūnas prakalbo apie atšauktas rungtynes: „Tiesiog vaikinų susibūrimas savaitgaliui Memfyje“

 Galingą dvigubą dublį ir geriausią asmeninį sezono rezultatą kovoje dėl kamuolių užfiksavęs Jonas Valančiūnas negalėjo džiaugtis pergale. Išvarginta kelionių ir traumų Denverio „Nuggets“ (31-16) komanda namuose po dramatiškos kovos 107:109 (24:36, 27:24, 28:22, 28:27) nusileido Rytų konferencijos lyderiams Detroito „Pistons“ (34-11) krepšininkams.

J. Valančiūnas aikštelėje praleido 31 minutę, per kurią pelnė 16 taškų (5/9 dvit., 1/1 trit., 3/4 baud.) ir atkovojo 16 kamuolių, taip pasiekdamas savo šio sezono rekordą. Lietuvis taip pat atliko rezultatyvų perdavimą, blokavo metimą, 4 kartus suklydo ir 2 sykius prasižengė.

„Nuggets“ šias rungtynes pasitiko itin sudėtingomis sąlygomis. Sekmadienį planuotas mačas Memfyje buvo atšauktas dėl JAV siautusios žiemos audros, o komanda ten įstrigo iki pirmadienio ryto. Davido Adelmano auklėtiniai į Denverį grįžo išsekę tiek fiziškai, tiek emociškai.

„Psichologinė šios situacijos dalis buvo tikrai sunki“, – pripažino treneris D. Adelmanas.

Denverio ekipai vis dar negalėjo padėti būrys lyderių: Nikola Jokičius, Aaronas Gordonas, Cameronas Johnsonas ir Christianas Braunas toliau gydosi traumas. Tiesa, pranešama, kad N. Jokičius jau po truputį grįžta į treniruočių procesą.

Nepaisant nuovargio ir praretėjusių gretų, šeimininkai sugebėjo panaikinti 18 taškų deficitą ir atkurti intrigą. Rungtynių pabaiga virto tikra drama. Likus žaisti 4 sekundes ir „Pistons“ pirmaujant 107:106, svečiai padidino persvarą baudų metimais (109:106). Lemiamu metu Jamalas Murray išprovokavo pražangą atakuodamas iš toli ir gavo teisę į tris baudų metimus, galėjusius išplėšti pratęsimą. Deja, gynėjas realizavo tik pirmąjį, o antrasis ir trečiasis skriejo pro šalį.

J. Murray iš viso surinko 24 taškus ir atliko 10 rezultatyvių perdavimų. Detroito komandą į pergalę vedė 22 taškus pelnęs ir 11 rezultatyvių perdavimų atlikęs Cade'as Cunninghamas bei tiek pat taškų surinkęs Tobiasas Harrisas.

Po šio mačo J. Valančiūnas spaudos konferencijoje pasidalijo mintimis apie sugrįžimą į aikštelę, komandos charakterį ir kuriozinę kelionę.

– Jonai, koks jausmas fiziškai sugrįžti į aikštelę?

– Praleidau šiek tiek laiko, todėl reikia susigrąžinti žaidybinę formą. Tam prireiks šiek tiek laiko, bet jaučiausi gerai tiesiog žaisdamas krepšinį – tai darydamas esu laimingas. Buvo puiku būti kartu su vaikinais ir žaisti krepšinį.

– Ar manote, kad yra kažkokių apribojimų dėl žaidimo laiko?

– Tai klausimas gydytojams, jie žino geriau. Aš tiesiog esu čia ir darau viską, ką turiu daryti. Nesvarbu, kiek laiko žaidžiu, aš tiesiog einu į aikštelę ir kovoju.

– Komandai kurį laiką sunkiai sekėsi kovoti dėl kamuolių, kai nežaidėte nei jūs, nei Nikola Jokičius, tačiau šiandien sugrįžęs atkovojote 16 kamuolių, iš jų 7 – puolime. Akivaizdu, kad tai buvo pagrindinis jūsų akcentas sugrįžus?

– Tai mano darbas. Mūsų visų darbas yra užbaigti gynybą, ypač atkovojant kamuolį, nes tai yra paskutinis gynybos aspektas. Šiandien visi padarėme gana gerą darbą, visi atsitvėrėme varžovus. Jie yra komanda, kuri agresyviai kovoja dėl kamuolių, turi daug energijos, todėl tokiose rungtynėse privalome įdėti papildomų pastangų atsitveriant ir užbaigiant gynybą.

– Pastaruoju metu dėl traumos daug stebėjote komandą nuo suolo. Atsižvelgiant į visas traumas, kokį įspūdį jums paliko jaunieji žaidėjai, apie kuriuos galbūt lygoje dar mažai žinoma, bet kurie žengė į priekį ir padėjo komandai?

– Buvo keletas rungtynių, kuriose stebėjausi jaunais vaikinais, kurie tiesiog palieka visą širdį aikštelėje, žaidžia teisingai. Nėra jokių ego, nėra „aš“, yra komanda. Gražu žiūrėti, kai jauni žaidėjai pasirodo aukščiausiu lygiu. Mes žinome, ką turime daryti, žinome, ką sugebame. Tikime savimi ir dirbame to link. Taip, turime pataisyti keletą dalykų puolime ir gynyboje, bet tai taktiniai dalykai. Psichologiškai mes žinome, ką turime daryti, esame vieningame puslapyje ir išliekame alkani pergalių.

– Ką išsinešate iš tokio vakaro kaip šis, kai tik su vienu starto penketo žaidėju kovėtės prieš Rytų konferencijos lyderius ir nuvedėte kovą iki paskutinių sekundžių?

– Na, turime padaryti kažką geriau, kad laimėtume rungtynes. Turime peržiūrėti vaizdo įrašą, peržiūrėti epizodus. Tai geriausias indikatorius to, ką padarėme blogai, o ką – gerai. Rytoj atsisėsime, pažiūrėsime ir sužinosime, ką reikia pataisyti.

– Nežaidėte Memfyje...

– Mes visi nežaidėme Memfyje. Rungtynės buvo atšauktos. Tą aš žinau (juokiasi, – aut. past.)

– Kelionė buvo labai varginanti?

– Tiesiog vaikinų susibūrimas savaitgaliui Memfyje (juokiasi, – aut. past.).

– Ar turite kokių rekomendacijų tiems, kas ten įstrigtų?

– Problema buvo sniego audra, viskas buvo uždaryta.

– Kaip prastūmėte laiką?

– Tiesiog stūmėme laiką.

– Detroito komanda turi reputaciją kaip labai fiziška ir atletiška ekipa. Ar tai pasitvirtino?

– Taip, jie labai fiziški. Jie labai agresyvūs gynyboje, spaudžia kamuolį, spaudžia užtvarų statytojus, visada yra arti varžovų. Jie šiandien žaidė gerą krepšinį.

– Ar jums patinka žaisti fizišką krepšinį?

– Ne visai. Aš labiau techniškas žaidėjas (juokiasi, – aut. past.).

– Pastaraisiais metais praleidote nedaug rungtynių. Kiek jaučiate pasididžiavimo savo gebėjimu būti pasiekiamam komandai?

– Pasididžiavimo? Nežinau, tai mūsų darbas – būti pasiekiamam. Sezono metu nutinka daug dalykų, kai kurie yra valdomi, o dėl kai kurių tenka praleisti laiką. Kaip žaidėjui, manau, tavo darbas yra būti pasiruošusiam, rūpintis savo kūnu, ilsėtis, atlikti procedūras ir visa kita. Turime viską, ką galime įsivaizduoti, kad pasirūpintume savo kūnu, tad dabar viskas priklauso nuo mūsų.

– Ar Jamalas Murray kažką sakė komandai po to, kaip baigėsi rungtynės? Ar jūs jam kažką sakėte po tų pramestų baudų metimų?

– Aš irgi pramečiau baudą. Daug vaikinų prametė daug baudų. Aš pramečiau lengvą metimą iš po krepšio. Tai tenka mums visiems. Kai laimime – laimime visi. Kai pralaimime – pralaimime visi. Tad čia nėra ką sakyti.

– Pirmoje baudų metimų serijoje, ar Jamalas bandė specialiai pramesti ir pataikė? Nes kamuolis atšoko į jūsų pusę. Ar jūs bandėte specialiai nepataikyti, ar ne?

– Na, aš pramečiau iš po krepšio, tiesa? Apie tai nekalbame. Gerai. Taip nutinka, tai žaidimo dalis, pramesti baudas. Nežinau, kas ten nutiko. Aš tiesiog ėjau kovoti dėl kamuolio. Tai, ką aš paprastai darau. Tiek. Judame toliau.

– Ką komanda turi daryti toliau per artimiausias kelerias rungtynes namuose? Jums retai pavykdavo kurį laiką pabūti namuose.

– Tvarkaraštis sunkus. Turime laikytis kartu. Šiandien buvo sunkios, artimos rungtynės. Turime laikytis kartu, pailsėti. Mūsų laukia dvejos rungtynės per dvi dienas. Tiesiog turime būti geriausiomis savo versijomis.