„Žalgirio“ komandos vadovas Mindaugas Kvedaras: neįtikėtinos istorijos iš Halės laikų, kuriozinės situacijos su legionieriais ir Ulanovo avarija

 Kauno „Žalgiryje“ yra tik keletas žmonių, kurie savo darbo metus čia skaičiuoja jau keliais dešimtmečiais. Vienas jų – komandos vadovas Mindaugas Kvedaras. Žmogus, kuris iš labai arti matė skirtingus „Žalgirio“ etapus, laidoje „GoŽalgiris“ su Asta Žukaite-Nalivaikiene dalijosi istorijomis, kurios iki šiol dažniau gyvendavo užkulisiuose.

M. Kvedaras prisiminė laikus, kai „Žalgiris“ žaidė legendinėje Kauno sporto Halėje, o bilietų į Eurolygos rungtynes trūkumas buvo kasdienybė.

„Aišku, į Eurolygą tai visada būdavo didžiulis deficitas gauti bilietų. Esu pats savo akimis matęs, nes dažnai tekdavo ir bilietų kasose ten būti, prižiūrėti, kaip kasininkai dirba. Tai ateina žmonės, atvažiuoja iš rajonų ir sako: „Už du bilietus galiu kiaulę atvežti jums. Dabar keptą kiaulę atiduodu jums, kaip nors raskite tuos du bilietus.“ Ir aišku, nebūdavo tų bilietų ir nieko negalėdavome padaryti“, – pasakojo M. Kvedaras.

Svarbus lūžis M. Kvedaro karjeroje įvyko 2012 metais, kai į komandą atvyko treneris Joanas Plaza. Iki tol „Žalgiris“ neturėjo vieno aiškaus komandos vadovo, o darbus dalijosi keli žmonės.

„Tai gal šiek tiek viskas pasidarė paprasčiau, nes iki tol, kol apskritai pas mus ofisas būdavo labai mažas, būdavo keli žmonės, kurie darydavo realiai viską turbūt nuo A iki Z. Tai būdavo vienu momentu dar iki kol grynai priskyrė mane prie komandos, tai tekdavo būti ir su komanda, ir už bilietus atsakingu. <...> Tai nuo to laiko taip po truputį, po truputį visi atsijojome, atsirado daugiau tų departamentų, departamentuose daugiau žmonių ir išsigryninome po kiek laiko visi savo pareigas“, – apie struktūrinius pokyčius kalbėjo jis.

Komandos vadovas taip pat atskleidė, kad anksčiau legionieriai į profesionalumą žiūrėjo kiek laisviau. Ypač vasaromis, kai reikėdavo atvykti į komandą, pasipildavo patys keisčiausi pasiteisinimai.

„Esmė ta, kad niekas nepasikeitė dar ir dabar, kai reikia atvažiuoti komandoms prieš sezoną, žaidėjams, tai ir dabar tų visokių pasiteisinimų būna. Bet natūralu, kiekvienas žaidėjas savo reikaluose ir jis savaip mąsto negu kaip klubas mąsto“, – sakė M. Kvedaras, pripažinęs, kad legendos apie „mirštančias močiutes“ nėra iš piršto laužta.

Jis prisiminė kuriozinę situaciją su vienu užsieniečiu, kuris prašė klubo paskolinti pinigų.

„Skambina vienas legionierius vidury dienos grubiai. Sako: „Mindaugai, gal galite man paskolinti truputį pinigų į priekį čia nuo sekančios algos... Labai skubu, labai reikia, dega, būk geras, pagelbėk.“ Sprendžiame, dėliojame kaip čia finansiškai... Jis už valandos skambina: „Žinok, truputį pasikeitė suma, gal gali geriau tiek pervesti negu tiek“. Tai paskui galvojome su direktoriu, kažkas čia negerai. Paskui išsiaiškinome šiaip ne taip, kad jis kazino sėdi ir kiek pralošė, tiek jam reikia tų pinigų pasiskolinti iš klubo“, – atviravo M. Kvedaras.

Dar vienas kuriozas susijęs su Edgaru Ulanovu, kuris patekęs į bėdą pirmiausia skambino ne pagalbos tarnyboms, o komandos vadovui.

„E. Ulanovas įvažiuoja į pusnį ir kam skambina? Mindaugui. Tai jo, jo. <...> Ir čia prieš pat treniruotę, o po treniruotės iš karto skrydis, ir skambina: „Vėluosiu į treniruotę turbūt, nes esu pusnyje“. Tai tada greitai įvertini visas galimybes, ar skambinti traliukui, ar patys galime, ar kažkas“, – pasakojo jis.

Kita neįtikėtina istorija nutiko su legionieriumi, kuris išvykdamas nuslėpė, kur paliko klubo automobilį.

„Žinote, sezonas baigiasi, ten reikia išvažiuoti ir iš vieno legionieriaus – tylu. Į skambučius neatsako, į žinutes neatsako, niekas neaišku. Ir žinau, kad jau išskrido. Paskui nuskrido į Ameriką, jis man rašo žinutę: „Sorry“, kad čia taip gavosi, bet kadangi visų pinigėlių neišmokėjo, tai kol nebus pinigų, tol nesakysiu, kur paslėpiau mašiną.“ O velnias. Tai tada su policijos pagalba po Vilnių ieškome, kur galėjo paslėpti mašiną. Tai ten per kelias dienas radome prie prekybos centro paliktą“, – prisiminė „Žalgirio“ komandos vadovas.

M. Kvedaras pasakojo ir apie nuotykius kelionėse, ypač žaidžiant VTB lygoje Rusijoje, kur teko skraidyti techniškai netvarkingais lėktuvais.

„Atsisėdu prie lango ir žiūriu – nušerkšnijęs langas. Prieinu ir pasižiūriu arčiau, kad čia užšerkšnija iš vidaus, nes ten, kur turėtų būti langų izoliacinės juostos, tai jų tiesiog nėra. Tai vat su tokiais lėktuvais skraidydavome. Būdavo išvis kai kur... Atsimenu, esame įlipę į vieną lėktuvą, kur išlaužytos kėdės. Ta prasme, yra kėdė, bet nulaužtas atlošas. Tai ir žmonės normaliai skrenda. Vieni skrenda kaip ant taburetės, kiti atsilošę“, – prisiminimais dalijosi vadovas.

Nepaisant įtempto darbo grafiko, M. Kvedaras randa laiko sportui ir net pelnė kolegų pripažinimą kaip „visų sporto galų meistras“.

„Aš sakau, šitie dalykai ne man [sporto salė], man reikia kiekvieną kartą nueiti prieš kažką varžytis, prieš kažką laimėti, nes tiktais taip sportą suprantu. Svarbu sveikata leidžia, tai ir stengiuosi vos ne kiekvieną dieną kažką pasportuoti“, – sakė jis.

M. Kvedaras taip pat pabrėžė, kad bendri pomėgiai su treneriais ir žaidėjais padeda stiprinti ryšį ir palengvina darbą.

„Su Tomu [Masiuliu] tai dažnai. Ir tada gaunasi ne tik treneris, darbuotojas, ne tik bendradarbiai, bet esame jau ir draugai. Tai su kitais treneriais yra tekę ir golfą žaisti. Tai smagu praleisti laisvalaikį, ne tik darbas, ir tai daug labiau suartina žmones“, – teigė M. Kvedaras.