Vaidotas Žala antrajam greičio ruožui priėmė 105 kg svorio sprendimą bei papasakojo, kodėl gavo 2 min. baudos

  Pirmasis tikrasis 2026-ųjų Dakaro ralio etapas Janbu apylinkėse tapo bekompromisės kovos arena sunkvežimių įskaitos dalyviams. Nors etapo nugalėtojo laurus nuraškė čekas Alešas Lopraisas, Dakaro fanų žvilgsniai krypo į puikų greitį demonstravusį Vaidoto Žalos, Paulo Fiuzos ir Maxo Van Grolio ekipažą.

„Nordis Team de Rooy FPT“ komandos lyderis V. Žala su „Iveco“ sunkvežimiu trasoje demonstravo puikų tempą ir ties 150 km žyma buvo virtualus greičio ruožo lyderis bei rimtai pretendavo į istorinę pergalę. Tačiau klastinguose Janbu kanjonuose V. Žala paklydo ir prarado apie 7 minutes.

Nepaisant šio nuostolio ir vėliau sekusių techninių nesklandumų, V. Žala pademonstravo kovingumą: trasos pabaigoje jis sugebėjo aplenkti praėjusių metų čempioną Martiną Maciką ir finišo liniją kirto trečias.

Džiaugsmą dėl prizinės vietos apkartino oficialus teisėjų sprendimas. V. Žalos ekipažui buvo skirta 2 minučių bauda, kuri galutinėje rikiuotėje lietuvį nubloškė į ketvirtąją poziciją, į trečiąją vietą sugrąžindama M. Maciką.

Atsipūtęs po greičio ruožo, V. Žala bendravo su sirgaliais „live“ transliacijos metu ir atvirai pasidalijo techninėmis detalėmis, taktiniais sprendimais ir fiziniais iššūkiais.

V.Žala prisipažino, kad antrojo etapo pradžia jam kelia didelį nerimą.

„Rytoj ypač pradžia bus žiauriai sudėtinga . Tai bus ta atkarpa, kur prieš dvejus metus su „Pro Drive“ likom be ratų“, – prisiminė sportininkas.

Dėl to ekipažas priėmė nepopuliarų sprendimą: į sunkvežimį įsidėti trečią atsarginį ratą. Nors vienas ratas sveria net 105 kg, V. Žala įsitikinęs, kad 100 km „mirtino“ akmenyno ruože šis papildomas svoris yra geresnė alternatyva nei pasitraukimas iš lenktynių.

Lietuvis detaliau paaiškino, kaip pavyko išspręsti po truputį leidžiančios padangos problemą. Sunkvežimyje esantis kompresorius leido palaikyti slėgį važiuojant, tačiau ekipažas nusprendė nerizikuoti ir pasinaudoti specialia „pit-stop“ zona.

„Gali mechanikai atvažiuoti į „pit-stop“ zoną. Vietoj to, kad patys keistume ratus, tai gali padaryti mechanikai. Sustojus laikas sukasi, tad praradom apie 3–4 minutes, bet rizikuoti važiuoti dar 120 km su leidžiančiu ratu nenorėjome“, – pasakojo V. Žala.

Kalbėdamas apie gautą 2 minučių baudą, Vaidotas buvo savikritiškas. Greičio ribojimo zonoje (30 km/val.) jis lėkė 57 km/val. greičiu.

„Lygioje vietoje prapyliau su greičio zonos stabdymu. Turiu du daviklius, kurie praneša, kai lieka 90 metrų iki zonos, bet to garselio arba nebuvo, arba aš jį pražioplinau“, – apgailestavo vairuotojas.

V. Žala džiaugėsi naujuoju savo „darbo įrankiu“. Nors sunkvežimis turi tik 6 bėgius, dėl milžiniško sukimo momento (5000 Nm) ir 1000 AG variklio jų visiškai užtenka.

„Vairuoti sunkvežimį po greito bagio ar automobilio – įdomus jausmas. Atsiranda daugiau erdvės reaguoti į situaciją, nes greitis ribojamas iki 135 km/val., o ne 180–190 km/val. kaip anksčiau“, – lygino sportininkas.

Vaidotas pastebėjo, kad šiemet trasose daug medžių, kurių šakos daužosi tiesiai į sunkvežimio stiklą. Kad būtų geriau matomi ir lengviau lenktų varžovus, sunkvežimiai naudoja visus įmanomus LED žibintus.

„Susijungiame LED’us, kad atrodytume didesni. Tada priekyje važiuojantiems ekipažams lengviau identifikuoti atstumą iki mūsų ir jie greičiau praleidžia“, – taktiką aiškino lietuvis.