Lietuvos rekordininkių treneris Beržanskis – apie „merdėjančias“ rungtis, 56 metus nepajudinamą rekordą ir tobulėjimo svarbą

 „Bėgimas yra tarsi dėlionė. Neįmanoma rasti vieno atsakymo, kaip pasiekti aukštų rezultatų. Svarbiausia – nuolat tobulėti ir turėti kantrybės“, – sako vienas sėkmingiausių Lietuvos vidutinių nuotolių bėgikų, treneris Justinas Beržanskis. Jo auklėtinės Greta Karinauskaitė ir Gabija Galvydytė yra Lietuvos rekordininkės, o jis pats buvo vienas iš nedaugelio vyrų, priartėjusių prie 3000 metrų kliūtinio bėgimo rungties rekordo. Pastarojo pagerinti nepavyksta jau nuo 1969 metų. J. Beržanskis pabrėžia, kad modernėjant požiūriui į bėgimą, pamažu kils ir rezultatai. Su tuo sutinka ir tarptautiniai ekspertai.

Vieno atsakymo nėra

Lapkričio 28-30 dienomis Kaune surengti Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) mokymai vidutinių nuotolių bėgimo treneriams. Juos vedė „World Athletics“ akredituotas lektorius, sporto fiziologas dr. Garethas Sandfordas iš Didžiosios Britanijos. Pagilinti žinių atvykęs daugkartinis Lietuvos čempionas, dviejų Europos čempionatų dalyvis ir būrio sėkmingų bėgikų treneris J. Beržanskis sako dar labiau sustiprinęs motyvaciją tęsti tai, ką daro.

„Lektorius pasidalijo daugybe patarimų, kuriuos ir pats taikau treniruotėse. Laktato matavimas, testavimas, treniravimo zonų nustatymas… Tik dar kartą įsitikinau, kad neatsilieku nuo pasaulinių tendencijų. Žinoma, išsivežu ir naujų įžvalgų, kurias tikiuosi ilgainiui pritaikyti“, – įspūdžiais dalijasi treneris.

Kartu jis pabrėžia, kad išgirsti vienos auksinės taisyklės net ir aukščiausio lygio mokymuose neįmanoma. „Niekas negali pasakyti, kaip paruošti vieną ar kitą atletą. Jeigu toks žmogus atsirastų, visi būtų olimpiniai čempionai. Pats žiūriu į visa tai kaip į dėlionę: Dievo dovana sportininkui + trenerio ir sportininko ryšys + trenerio kompetencija + sąlygos = rezultatas“, – šypsosi J. Beržanskis.

„Merdėjanti“ rungtis?

Jis pats į Lietuvos bėgimo istoriją įsirašęs ryškiomis raidėmis: 3000 metrų kliūtinio bėgimo distanciją greičiausiai yra įveikęs per 8 min. 36,88 sek.

Tai – vos 14 sekundžių lėčiau nei Lietuvos rekordas, kurį dar 1969 m. pasiekė Vladimiras Dudinas. Panašaus lygio bėgikų pastaraisiais metais mūsų šalyje beveik nėra, o to priežastys, pasak J. Beržanskio, yra kelios.

„Pirmiausia – tai techniškai sudėtinga rungtis, jai reikia specifinio pasiruošimo. Antra – Lietuvoje neturime masės aukštesnio lygio vidutinių nuotolių bėgikų. Šiuo metu yra 2 vyrai (Simas Bertašius ir Giedrius Valinčius), gerinantys nacionalinius rekordus. Jeigu būtų dar 5-6 pajėgūs sportininkai, augtų konkurencija, o ši paskatintų dalį sportininkų ieškoti naujų rungčių. Matome, kas vyksta pasaulyje su 1500 metrų distancija – dėl milžiniškos konkurencijos vis sunkiau patekti į čempionatus ir olimpines žaidynes, tad dalis sportininkų persikvalifikuoja būtent į kliūtinį bėgimą ir ten jiems puikiai sekasi“, – aiškina J. Beržanskis.

Dar įspūdingesni jo auklėtinių G. Galvydytės ir G. Karinauskaitės pasiekimai. Pastaroji yra pagerinusi būtent 3000 metrų kliūtinio bėgimo Lietuvos rekordą, Europos U23 čempionate šioje rungtyje iškovojo sidabrą. Paklaustas, kas lėmė šios atletės sėkmę, treneris iš Šiaulių kartoja, kad vieno atsakymo nėra.

„Su Greta dirbame jau nuo 2014 metų – vos po dviejų mėnesių treniruočių, ji Lietuvos olimpinių vilčių čempionate 60 metrų bėgime užėmė 3 vietą. Greta visada degė noru siekti rezultatų, nuosekliai ir kryptingai dirbo, nuo pat pradžių jautė milžinišką tėvų palaikymą. Svarbus ir tai, kad pavyko atrasti jai labiausiai tinkančią distanciją, parinkti teisingas treniruotes ir atsistatymo priemones“, – vardija treneris ir priduria, kad ypač svarbu „nenuvaryti“ sportininkų ankstyvame amžiuje. „Nelabai kas prisimins, kad sportininkas gerino amžiaus grupių rekordus, bet visi prisimins, jei tai bus nacionaliniai rekordai“, – apibendrina bėgimo treneris.

Svarbi individualizacija

Jam antrina ir Kanadoje šiuo metu dirbantis tarptautinis treniravimo ekspertas G. Sandfordas. Kaune vykusiuose LLAF mokymuose jis, be kita ko, akcentavo inidividualizacijos ir sportininkų profiliavimo svarbą. „Tai, kas tinka vienam, gali visiškai netikti kitam. Todėl aklai kopijuoti net ir sėkmingiausių pasaulio bėgikų treniruotes būtų kvaila. Ir iš kitos pusės – net jei atrodo, kad sportininko treniruotės yra per lengvos ar per sunkios, bet jo rezultatai nuolat gerėja, aklai žerti kritikos taip pat nereikėtų“, – aiškina ekspertas.

G. Sandfordas priduria, kad treneriai turi ypatingą misiją, galinčią iš esmės pakeisti sportininko rezultatus. „Magija įvyksta, kai atletai sportuoja, o treneriai nuolat reaguoja ir vertina, kaip treniruotė veikia konkretų sportininką. Tada viskas tampa aišku – kokias treniruotes rinktis toliau, kokia kryptimi judėti. Įsitraukimas ir stebėjimas padeda aiškiau įvertinti rezultatus“, – apibendrina sporto fiziologas.