Hardingas atskleidė savo tikslus: vienas iš jų – triumfuoti LKL

 Prieš pasibaigiant rinktinių langui ir sugrįžtant į Lietuvos krepšinio lygos rungtynes, kviečiame pasimėgauti naujuoji 1-ON-1 epizodu, kurį pristato „Me2U“ ir dar artimiau susipažinti su Vilniaus „Ryto“ lyderiu – Jerricku Hardingu.

Jerrickas Hardingas prisimena, kaip krepšinis tapo jo gyvenimo dalimi nuo pat vaikystės, o jo aistra sportui buvo skatinama šeimos. Augdamas Vičitos mieste, Kanzase, jis ne tik mokėsi disciplinos, bet ir kūrė ryšį su bendruomene krepšinio dėka

„Visi kaimynai ateidavo žaisti į mūsų kiemą, nes senelis nupirko man krepšinio lanką, kai buvau septynerių, – prisimena J. Hardingas. – Mano tėtis buvo tas, kuris įdėjo kamuolį į mano rankas, išmokė mane žaidimo pagrindų ir iki šiol man pataria dėl visko, kas vyksta aikštelėje. Aš labai vertinu tai, nes krepšinis padarė labai daug mano gyvenime.“

Ši ankstyva patirtis padėjo Hardingui tapti tikru taškų pelnytoju. Jis pasakoja apie sunkią, bet nuoseklią savo krepšinio kelionę:

„Iš pradžių aš daugiausia buvau metikas. Buvau tas žaidėjas, kuris mesdavo kamuolį iš toli ir bandydavo pataikyti. Vidurinėje mokykloje mano vaidmuo buvo tik mėtymas, galbūt keli floateriai. Bet augdamas ir įgydamas pasitikėjimo, vis daugiau dirbau prie savo žaidimo ir viskas susijungė vidurinėje mokykloje – supratau, kad tikrai galiu žaisti pirmame divizione ir turiu tikslų, kurių noriu pasiekti. Darbo etika man buvo įdiegta labai anksti, ir aš tiesiog įsitraukiau į tą jausmą – matyti savo pažangą ir tobulėti.“

Po universiteto Hardingas žengė į profesionalų krepšinį Europoje. Iš pradžių Čekijoje jis susidūrė su naujomis kultūromis ir skirtingu žaidimo stiliumi: „Man tai buvo neįtikėtina patirtis. Kultūra, kalbos barjeras – net eidamas į parduotuvę nežinojau, ko tikėtis. Krepšinis buvo kitoks, dabar žaidžiau su suaugusiais vyrais ir turėjau prisitaikyti. Bet manau, kad tvarkiausi gerai. Nebuvo per didelio namų ilgesio, buvau susitelkęs ir labai džiaugiausi galimybe žaisti profesionaliai – tai visada buvo mano tikslas.“

Vėliau Hardingas persikėlė į Ispaniją, ACB lygą, kur turėjo galimybę žaisti aukščiausiame lygyje, o po sėkmingų metų ACB lygoje, Hardingas gavo pasiūlymą prisijungti prie Vilniaus „Ryto“. Kaip jis sako – klubo su ilga pergalių istorija ir mylinčių fanų ratu. Jis atvirai dalijasi savo sprendimu: „Tai buvo beprotiška. Klubas mane sekė jau keletą metų, ir aš vis klausydavausi pasiūlymų. Šią vasarą kalbėjau su daug komandų, buvo susidomėjimas Eurolygoje, bet niekas neišėjo. „Ryto“ pasiūlymas man pasirodė patraukliausias – jie turi ilgą pergalių istoriją, aš jau žinojau klubą ir trenerį, ir manau, kad tai buvo kitas žingsnis mano karjeroje – įrodyti, kad galiu laimėti rungtynes ar padėti komandai jas laimėti.“

Hardingas taip pat pabrėžia ryšį su komanda ir neįtikėtiną fanų palaikymą: „Fanai – geriausi, kokių esu turėjęs. Jie rodo stulbinantį palaikymą, po kiekvienų rungtynių prašo nuotraukų, autografų, net mano batų, kuriuos tikrai kada nors atiduosiu. Stengiuosi parodyti meilę atgal, atsakyti į klausimus ir bendrauti su jais kiek galiu. Galiausiai mes čia ne tik žaidžiame, bet ir žaidžiame dėl jų,, – sakė jis, o apie tikslus šiam sezonui – nedaugžodžiavo. – Mano tikslas – laimėti kuo daugiau rungtynių, pasiekti kiek įmanoma daugiau Čempionų lygoje ir laimėti LKL čempionatą. Džiaugiuosi, kad esu čia, dalyvauju pergalingoje komandoje, o visi žaidėjai yra labai alkani dideliems dalykams.“