Liko 100 dienų iki istorinio Lietuvos sugrįžimo į žiemos paralimpines žaidynes
Brad Watson/LPAK nuotr. | Organizatorių nuotr.
Kitų metų kovo 6-15 d. Italijoje vyks Milano ir Kortinos žiemos paralimpinės žaidynės. Likusį 100 dienų skaičiuoja bei paralimpiniam debiutui ruošiasi ir vienintelis Lietuvos atstovas Rapolas Micevičius. Po 32 metų pertraukos trispalvę į žiemos žaidynes sugrąžinsiantis snieglentininkas nekantriai laukia išsvajotojo paralimpinio išbandymo.
Primename, jog vienintelį ir paskutinį kartą lietuviai žiemos paralimpinėse žaidynėse dalyvavo dar 1994 m. Lilehameryje, Norvegijoje. Mūsų šalies garbę ten gynė slidininkai Sigita Markevičienė ir Saulius Leonavičius.
„Tikrai labai laukiu žaidynių. Norisi kuo greičiau pamatyti trasą. Žinoma, nekantrauju pamatyti ir visą renginį. Tikiuosi, jog šios žiemos paralimpinės žaidynės sulauks didžiulio susidomėjimo. Mano lūkesčiai renginiui – dideli, tad galiu ir nusivilti, ir būti labai nustebintas. Kalbant apie trasą, ji turėtų būti labai didelė, pavojinga, sudėtinga ir greita. Labai noriu ten save išbandyti. Taip pat noriu pamatyti ir atletus iš viso pasaulio. Labiausiai laukiu snieglenčių kroso rungties“, – teigia R. Micevičius.
Dalies kojos neturinčio ir LL2 negalios klasėje besivaržančio lietuvio įsitikinimu, 100 dienų yra labai daug. Tačiau jis čia kalba ne apie pasiruošimui skirtą laiką. „Tai ilgas laiko tarpas, per kurį gali susižaloti ir netekti visko, apie ką svajojai. Tačiau taip pat tai yra labai trumpas laiko tarpas, jei, pavyzdžiui, nori visiškai pakeisti savo techniką ar pasiruošimą“, – priduria snieglentininkas.
Šiuo metu paralimpinėms žaidynėms R. Micevičius ruošiasi bandydamas didinti kūno svorį.
„Daug valgau. Stengiuosi valgyti kuo sveikiau. Baltymai, angliavandeniai, elektrolitai, vitaminai – juos vartoju kasdien prieš, per ir po treniruočių. Pasiruošimą galima skirstyti keliais aspektais. Kalbu apie mitybą, miegą (poilsį), sportą ir stresą. Žinoma, treniruotės vyksta ne tik ant kalno, reikia skirti laiko ir salei. Čia labai svarbi ir traumų prevencija. Jei turiu laisvą dieną arba pailsėti priverčia trauma, tuomet stengiuosi daryti tik lengvas mankšteles. Stebiu savo miegą, per treniruotes sudegintas kalorijas, širdies ritmą, darau kardiotreniruotes, kad tik miegas būtų geresnis. Dabar, kai esu patyręs traumą (prieš pusmetį R. Micevičius susilaužė apatinę nugaros dalį, o prieš porą mėnesių ją stipriai vėl sutrenkė, tad trauma atsinaujino. Negana to, prieš kelias dienas jis vėl krito ant tos pačios vietos. Dabar kiekvienas raumens įtempimas prie sėdmenų yra labai skausmingas – aut. past.), mažiau treniruojuosi ir miegu prasčiau. Atrodo, jog net pamiegojęs septynias valandas jaučiuosi prastai, o tuomet, kai rimtai treniruojuosi, kai griežtas režimas, ir po šešių valandų miego savijauta gera. Kalbant apie stresą, stengiuosi į situacijas žvelgti paprasčiau. Šiuo metu nebandau sau kelti kažkokių kitų aukštų tikslų, tad kuriam laikui į šoną pastūmiau ir savo verslą, bandau koncentruotis tik į sportą. Ruošiu techniką, aprangą“, – pasakoja Lietuvos paraatletas.
Nuo rugsėjo R. Micevičius Austrijoje treniravosi su Italijos sportininkais, dalyvavo jų stovyklose, konsultavosi su jais. „Lavinu savo pasirodymus posūkiuose. Tai silpnoji mano pusė. Gruodį pradėsiu mokytis taisyklingų šuolių. Pašoku kiek per aukštai, tad prarandu laiką ore. Reikia ant žemės nusileisti kuo greičiau. Dabar iš Austrijos kraustomės į Italiją, ten bus mūsų bazė, ten gyvensime bei treniruosimės. Pagaliau bus geras itališkas maistas, nes Austrijoje jau truputį pavargome nuo jų tradicinių patiekalų“, – šypsodamasis paaiškina snieglentininkas, dar besivaržantis pakalnių slalomo rungtyje.
Pasak R. Micevičiaus, nusiteikimas, belaukiant žiemos paralimpinių žaidynių, yra geras, tačiau nuotaiką kiek gadina trauma: „Šį sezoną jau antrą kartą susitrenkiu nugarą. Panašu, jog tai yra mano silpnoji vieta. Suprantu, jog reikia saugotis, tačiau vis tiek noriu treniruotis. O treniruojantis, kai didelis greitis, pavojai tyko visur.“
Šiuo metu Lietuvos sportininkas yra Nyderlanduose, kur jo laukia pirmos sezono varžybos. R. Micevičiaus teigimu, šis startas yra labai svarbus, nes nuo jo priklauso stipendija.
„Gruodį turėjau dar dalyvauti varžybose Kinijoje, bet jos buvo atšauktos. Taigi tuomet bus tik pasiruošimo stovyklos Austrijoje ir Italijoje. Sausį lauks startai Austrijoje bei Šveicarijoje, o vasarį – varžybos JAV ir Kanadoje. Grįžus liks dar pora savaičių treniruočių ir tuomet jau startas paralimpinėse žaidynėse“, – sako R. Micevičius.
Milano ir Kortinos žiemos paralimpinėse žaidynėse dalyvaus apie 600 paraatletų iš viso pasaulio, jie dėl 79 medalių komplektų varžysis šešiose sporto šakose: kalnų slidinėjime, lygumų slidinėjime, biatlone, ledo ritulyje, snieglenčių sporte ir vežimėlių akmenslydyje.
„Tai yra istorinis įvykis. Po tokios ilgos pertraukos Lietuva vėl sugrįš į žiemos paralimpines žaidynes. Norėtųsi, kad Rapolas visas likusias dienas išnaudotų kuo geriau, jog būtų kuo stipresnis, greitesnis, o jo užimta vieta paralimpinėse žaidynėse būtų kuo aukštesnė. 100 dienų yra netrumpas laiko tarpas, bet, kai sportininkas ruošiasi varžyboms, atrodo, jog laikas lekia labai greitai. Bet kuriuo atveju, labai džiugu, jog vėl turime sportininką žiemos žaidynėse. Tai yra nauja pradžia. Tikiu, jog ateityje turėsime ir daugiau paraatletų žiemos žaidynėse. Žinoma, žiemos sporto atstovams treniruotis ir siekti aukštų rezultatų Lietuvoje sąlygos nėra palankios. O sportininkas, kuris pateko ir dalyvauja žaidynėse, jau yra pasiekęs aukštą rezultatą. Tai yra nuostabu“, – teigia Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
