Imtynininkas Sinkevičius: „Finalinė kova buvo pati lengviausia“

Japonijos sostinėje Tokijuje vykstančių kurčiųjų vasaros deflimpinių žaidynių graikų-romėnų imtynių turnyre Mantas Kazimieras Sinkevičius (77 kg) iškovojo aukso medalį. Šeštadienį Mantas Kazimieras Sinkevičius kovoje dėl pirmos vietos per nepilnas dvi minutes rezultatu 9:0 patiesė graiką Nikolaosą Iosifidį.

– Mantai Kazimierai, dar kartą sveikinu su pergale kurčiųjų žaidynėse. Padovanojai įspūdingą finalą. Lemiama kovą, iš pažiūros, labai lengvai laimėjai, – imtynes.lt pradėjo pokalbį su čempionu.

– Taip ir buvo, lengviausia kova. Vakar sunkiau klostėsi. Anas pogrupis paprastesnis, graikas be vargo išėjo į finalą. Žinoma, nereikia nuvertinti jokio sportininko, bet sutikite, venesuelietis ir estas tikrai neprilygsta ukrainiečiui ar, tarkim, po UWW vėliava kovojusiam baltarusiui.

– Parodei itin gerus įgūdžius parteryje. Ar nuo ridenimų pačiam galva nesusisuko? Kiek jų atlikai?

– Maždaug galiu paskaičiuoti. Graikui ir baltarusiui po tris, Indijos imtynininkui du ir keturis ukrainiečiui. Net Kristupas Šleiva paskambino ir žvengė, kad jam pačiam per čempionatus tiek padaryti nepavyko.

– Auksinė kova prasidėjo nuo beveik idealaus suktuko.

– Taip, iš abipusio kryžiaus prasukau. Neužbaigtas, bet svarbu du taškus paėmiau. Graikas keistas, vis lenda į kryžių ir kaskart nusvyla. Jau ne pirmą kartą taip. Matyt, galvojo kad patobulėjo, al kažką ir buvo numatęs, tačiau aš nesiruošiau laukti, radau pakankamai centimetrų erdvės ir užmečiau.

– Antras žaidynių auksas parodo tavo stabilumą.

– Taip, pirmą auksą laimėjau Kašijo do Sule mieste Brazilijoje. Tačiau brangi ir 2017 metais Samsune laimėta bronza. Medalis yra medalis.

– Pasaulio čempionatuose taip pat neblogai esi prasisukęs.

– Taip, triskart tapau pirmas ir kartą antras. O iš Europos čempionatų esu surinkęs pilną kolekciją – visų po vieną nuo bronzos iki aukso.

– Tokijo žaidynių nugalėtojo titulas neatkeliavo tau treniruojantis su šešėliais ir, matyt, norėtum padėkoti ne tik treneriui Sauliui Liaugminui?

– Be abejo, tai kolektyvinis darbas. Paskutiniams etape daug stumdžiausi su Aisčiu Liaugminu, tačiau pagelbėjo visi kas galėjo – stovyklose aukojosi tiek kauniečiai, tiek vilniečiai. Ką galiu pasakyti, bendras katilas, visų pavardžių neišvardinsiu, medalis yra bendras imtynininkų nuopelnas, todėl, naudojuosi proga ir tariu visiems „ačiū!“.