„Pamenu, į aikštę išbėgau be šortų“: Lasickas atskleidė istoriją, kuri prajuokino ir Širvį

Lietuvos vyrų futbolo rinktinės nariai Pijus Širvys ir Justas Lasickas niekada nestokoja geros nuotaikos, o kartu susėdę bendram pokalbiui papasakojo istorijų, kurios viešai dar nebuvo girdėtos.

J. Lasickas prisiminė, kaip vaikystėje į aikštę išbėgo užsidėjęs tik dalį aprangos.

„Draugai mėgsta pašiepti, čia jau vietinė legenda, – savo pasakojimą pradėjo J. Lasickas. – Kai žaidėme su Dmitrijaus Kartašovo 1996 m. Vilniaus futbolo mokyklos komanda. Mūsų buvo didelės aprangos, nes kai perki vaikams, tai nepirksi puikiai tinkančių aprangų, nes kitais metais visi išaugs – perki keliems metams į priekį, šiek tiek ilgesnes. Aš išeinu su ilga maikute ir man sako: „O kur tavo šortai?“. Pamiršau juos užsidėti, esu su „Simpsonų“ kvadratiniais apatiniais. Nubėgau, užsidėjau šortus.“

Kalbėdami apie ateitį, futbolininkai diskutavo, ar būdami 70-ies metų, vis dar planuoja bėgioti su futbolo kamuoliu.

„Labai abejoju, – sakė P. Širvys. – Kalbėjome su draugais, kad baigus karjerą, 11 prieš 11 manęs gyvenime nepamatysite žaidžiančio futbolo. Salėje galbūt, kažkur su draugais mažame plote, bet manau, kad žaisiu kitus sportus – padelio arenoje dažniau sutiksi, nei futbolo stadione. Kai nebegalėsi tokiame lygyje žaisti ir kūnas neleis žaisti taip, kaip anksčiau, nebus to malonumo.“

„Kūnas patiria per daug spaudimo. Jeigu rimtai kalbant, tai futbolas reikalauja labai daug, atima daug iš kūno, iš kelių..“, – pridėjo J. Lasickas.

Kalbant apie užsiėmimus po karjeros, J. Lasicko atsakymas nustebino komandos draugą.

„Tas atsakymas kiekvienais metais keičiasi. Vis tiek daugiausiai sukauptų žinių yra futbole, sporte. Po karjeros matau kažkur šioje sferoje, bet nežinau, ar Lietuvoje, ar tarptautiniame futbole, o gal kitame sporte. Man sportas suteikia labai daug gerų emocijų, tai ir po karjeros norėčiau savo įgytas žinias sporte kažkur išnaudoti“, – pasakojo J. Lasickas.

„Nesitikėjau tokio atsakymo, tikėjausi, kad po karjeros nieko bendro su futbolu neturėsi, – juokėsi P. Širvys. – Pas mane irgi tokia situacija, kad daugiausiai žinių yra susijusių su futbolu, tai galbūt norėtųsi likti šioje sporto šakoje, bet pagrindiniu treneriu tai būti nenorėčiau.“

Jeigu P. Širviui reikėtų pasirinkti, kieno iš dabartinių Lietuvos rinktinės žaidėjų asistentu jis galėtų būti, futbolininkas nurodė Lasicko pavardę, tačiau greitai buvo sustabdytas.

„Bet aš tai treneriu nebūsiu, – pripažino P. Lasickas. „Be šansų. Futbolo gyvenimo užtenka iki 30 kažkelių metų, o tada tegu prasideda kitas gyvenimas. Būti treneriu tai tęsti tą patį futbolo gyvenimą. Turi rinktis kažką kitą.“

Abu futbolininkai sutarė, jog P. Lasickas galėtų tapti Vykinto Slivkos asistentu.

Geros nuotaikos nestokoję futbolininkai taip pat nusprendė, jog nors pergalės yra iškovojamos aikštelėje, tačiau už jos ribų jiems pergalė yra ir paprasti dalykai.

„Kai nueini į IKI parduotuvę ir randi migdolinę bandelę. Ir dar su akcija.. Va kur yra tikrosios pergalės“, – juokdamiesi sakė futbolininkai.

Šiemet „Iki“ tapo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) rėmėju – siekdama ne tik palaikyti profesionalus ir mėgėjus, bet ir žaidimu sujungti skirtingas kartas. Nuo mažų ir nuoširdžių klausimų – IKI pergalės!