Egzotinių turkiškų imtynių pasaulio čempionate debiutavo mūsų šalies atletai
Artiomas Cvetkovas | Valdo Malinausko nuotr.
Kahlamanmarase (Turkija) vykusiame pasaulio karakucak imtynių čempionate vieninteliam Artiomui Cvetkovui pavyko iškovoti pergalę. Vilnietis svorio iki 70 kilogramų kvalifikacijoje ant menčių nubloškė Ali Ndową iš Gambijos ir pateko į kitą etapą, kuriame nusileido turkui Hamzai Alacai. Nepaisant pergalės prieš afrikietį, A. Cvetkovas liko už prizininkų ribos.
Pirmą kartą po Tarptautinės imtynių federacijos (UWW) vėliava vykusiame pasaulio imtynių čempionate iš viso dalyvavo keturi mūsų šalies atletai. Be minėto A. Cvetkovo arti nugalėtojų pakylos buvo atsidūręs Armanis Tomas Barsamyanas. Sostinės atletas sunkiasvorių mūšyje užtikrintai pirmavo prieš 30 kilogramų sunkesnį rumuną Brianą Techereaną, tačiau atlikdamas malūną pervertino jėgas ir padovanojo pergalę varžovui. Vėliau rumunas įveikė italą Tobiją Cerionį, nusileido turkui Feyzullahui Akturkui, užėmė trečią vietą bei papildė savo sąskaitą keliais tūkstančiais dolerių.
„Norėjau greičiau baigti kovą, palindau po rumuno ranką, o jis užspaudė svoriu. Teks siekti revanšo kitąmet“, – nesisielojo atletas, kartu su visa komanda tik išvakarėse susipažinęs su turkiškų tradicinių imtynių karakucak specifika.
Svoryje iki 75 kilogramų Olegas Kniševskij neprilygo Hadžaliui Gasimovui iš Azerbaidžano, o alytiškis Donatas Nedzinskas (90 kg) įtemptoje imtyje nusileido italui Federico Zardžiui.
Pasaulio čempionatas vyko mini stadioną primenančioje erdvėje ant žolės. Varžybas stebėjo perpildytos tribūnos žiūrovų. Pirmuose etapuose vienu metu ant vejos kovėsi aštuonios poros, kiekvieną dvikovą, kuri tęsėsi iki 8 minučių, prižiūrėjo dviejų teisėjų brigada. Tikslas – paguldyti varžovą ant menčių. Už nubloškimą ant krūtinės skiriamas vienas taškas, ant šono – du. Aštuonių taškų skirtumas – pergalė esant aiškiai persvarai. Įdomu tai, kad atakuojantysis rizikuotų pralaimėti, jei atlikdamas techninį veiksmą persiridentų per savo nugarą. Esant lygiam rezultatui, kaunamasi iki „auksinio taško“.
Atletai dėvėjo tvirtos medžiagos bridžus, jų žalsva medžiaga pajuoduodavo po pirmų kovos minučių – palijus imtynininkai vartydavosi ant iš po žolės besiskverbiančio drėgno lipnaus purvo.
Visų kovos metu skambėjo trankus turkiškų būgnų davulų ritmas, lydimas skardaus pučiamųjų zurnų garso.
Pasaulio karakucako čempionate kovojo atletai, suskirstyti į septynias svorio kategorijas. Visų septynių svorio kategorijų nugalėtojais tapo, žinoma, šeimininkai – Turkijos imtynininkai, tarp kurių daug olimpinių imtynių stilių įžymybių.
Sunkiajame svoryje triumfavo daugkartinis Europos laisvųjų imtynių čempionatų nugalėtojas ir prizininkas Feyzullahas Akturkas, triskart Europos bronzos laimėtojas olimpietis Osmanas Gocenas užėmė pirmą vietą svoryje iki 90 kilogramų. Aukso medalius taip pat iškovojo Europos jaunių čempionato prizininkas Omeras Cayiras (80 kg), Europos čempionato prizininkas Haidaras Yavuzas (70 kg), jaunimo olimpinių žaidynių nugalėtojas Halilas Gokdenizas (55 kg).
Pasaulio karakucako čempionate kovėsi 107 imtynininkai iš šešiolikos valstybių.
Pasibaigus čempionatui, Turkijos tradicinių imtynių federacijos viceprezidentas Mehmetas Eminas Bay apibūdino bendradarbiavimą su UWW vystant tradicines kaip „lūžio tašką“ Turkijos sporto pavelde.
„Tai svarbu ne tik mūsų imtynių kultūros propagavimui visame pasaulyje, bet ir suteikiant jauniems imtynininkams galimybę varžytis sportininkams nacionaliniame lygmenyje. Kai atletai įgis nacionalinį statusą, jie galės gauti išmokas pagal Jaunimo ir sporto ministerijos apdovanojimų sistemą, – apie siekius pasakojo Mehmetas Eminas Bay ir pažymėjo, kad Turkijoje dabar yra beveik 10 000 licencijuotų tradicinių imtynininkų, dauguma iš kaimo vietovių, kur šie imtynių stiliai turi gilias šaknis. – Mūsų tikslas yra motyvuoti ir suvienyti šiuos imtynininkus po viena struktūra. Tradicinių imtynių širdis – mūsų kaimai ir miesteliai regionuose.
Norime, kad kiekvienas vaikas, aistringai besidomintis šiomis sporto šakomis, turėtų galimybę jomis užsiimti.“
Tokiu būdu federacija, vadovaujama prezidento İbrahimo Türkişo, siekia modernizuoti ir globalizuoti tradicines formas, kartu išlaikydama vidaus konkurenciją.
Siekiant išlaikyti šį pagreitį, kaimuose atidaromi nauji vietos sporto klubai. Tokiu būdu sudaromos sąlygos jauniems sportininkams treniruotis ir varžytis, ir, tuo pačiu, išsaugoti unikalų paveldą.
