LTOK ugdys tarptautinius sporto lyderius: Lietuva kartu su Latvija ir Estija prisijungė prie Šiaurės šalių vystomos programos

 Dėl savo švietimo programų ir įvairių sričių mokymų pasaulinėje sporto bendruomenėje puikiai vertinamas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) įsitraukė į dar vieną programą, kuria sieks parengti mūsų šalies atstovus lyderystei tarptautinėse organizacijose.

LTOK kartu su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – olimpiniais komitetais šiemet išbandė Šiaurės šalių tarptautinės lyderystės švietimo programą NILE (angl. Nordic International Leadership Education).

„Šią programą dar 2013 metais sukūrė Danijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos ir Nyderlandų olimpiniai komitetai, nusprendę, kad norėtų turėti daugiau žmonių tarptautinėse sporto organizacijose, taip daryti didesnę įtaką svarbių sprendimų priėmimui ir tokiu būdu kelti savo sporto galios indeksą“, - paaiškino 2025 m. pirmąja Lietuvos atstove NILE mokymuose tapusi LTOK Olimpinio sporto direktorė Agnė Vanagienė.

Iš viso per metus nuo sausio iki rugsėjo surengti šeši NILE seminarai – keturi vyko gyvai, du – nuotoliniu būdu.

„Visus mokymus veda daug metų su šeima Norvegijoje gyvenantis kanadietis. Jis turi savo konsultacinę įmonę, užsiimančią lyderių ugdymu. Ne tik sporto. Vyko ir teorinės paskaitos, bet buvo labai daug praktinių veiklų, reikėjo atlikti ir namų darbus.

Pavyzdžiui, turėjome darbe apklausti savo artimiausius kolegas, kaip jis mus mato – ir trūkumus, ir privalumus. Taip įvairiais netikėtas kampais galėjome save paanalizuoti ir identifikuoti, pamatyti stipriąsias ir silpnąsias puses“, – pasakojo A.Vanagienė.

Kiekvienai mokymuose dalyvaujančiai šaliai atstovauja po penkis žmones, kurie atrenkami per specialią mokymų sesiją. Visi jie drauge ir įveikia devynis mėnesius trunkantį kursą. Pirmame seminare komanda išsikelia sau kažkokį tikslą ir po to per kiekvieną kitą susitikimą po truputį gauna praktinių įrankių ir žinių, kaip tą tikslą pasiekti. Šiemet mokymai buvo unikalūs tuo, kad prie jų prisijungė ir trys Baltijos šalių atstovai.

Programos pristatyme rašoma, kad NILE suteikia įrankių, žinių ir pasitikėjimo savimi tam, kad mokymų dalyviai galėtų siekti tarptautinio sporto lyderio pozicijos ir ją užimti.

NILE programa prasidėjo siekiant ugdyti sporto federacijų lyderių talentus, suteikiant joms geresnes galimybes turėti savo atstovus aukščiausiose tarptautinių federacijų pozicijose.

Tarp programos dalyvių dažniausiai yra tie, kurie jau yra įsitvirtinę įvairių nacionalinių sporto federacijų valdybose arba vykdomuosiuose komitetuose ir kurie šiuo metu siekia būti išrinkti į pasaulinės arba Europos sporto federacijos valdybą ar vykdomųjų komitetų gretas. Taip pat NILE dalyvauja ir jau išrinkti tarptautinių arba Europos sporto federacijų lyderiai, kurie mano, kad dalyvavimas tarptautiniame lyderystės ugdyme padidintų jų galimybes užimti aukštesnes pareigas tarptautinėse organizacijose.

„Tai buvo jau šeštoji mokymų, vykstančių kas dvejus metus, laida. Tarp programos alumnų yra tikrai gerai žinomų veidų.

Pavyzdžiui, penkerių olimpinių žaidynių dalyvė Suomijos ledo ritulininkė Emma Terho dar būdama sportininkė dalyvavo šiuose mokymuose. Dabar ji yra IOC atletų komisijos pirmininkė ir IOC Vykdomojo komiteto narė. Jos pirmtakė IOC atletų komisijoje Kirsty Coventry šiemet išrinkta IOC prezidente.

Nemažai žmonių iš Skandinavijos, užimantys aukštus postus žiemos sporto šakų federacijose, yra praėję šiuos mokymus“, – teigė A.Vanagienė.

– Kodėl Lietuva ir kitos Baltijos šalys nutarė prisijungti prie NILE programos?, – paklausėme A.Vanagienės.

– Aš anksčiau buvau Europos nevyriausybinių sporto organizacijų asociacijos viceprezidentė – tada dirbau Lietuvos sporto federacijų sąjungoje. Jau tuo metu girdėjau apie šiuos mokymus. Ir vis kalbinau, kad ir mus – Baltijos šalis – pakviestų.

NILE branduolys tikriausiai suprato, kad, praplėtus į mokymus priimamų žmonių ratą, gali dar labiau išaugti įtaka, nes atsiras daugiau sąjungininkų. Galiausiai 2024 metais buvo pasirašytas susitarimų protokolas tarp visų NILE šalių ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos olimpinių komitetų.

Buvo susitarta bendradarbiauti ir kartu įgyvendinti šią programą. Kadangi šie mokymai mums – visiška naujiena, nuspręsta, kad šiemet dalyvaujame svečių teisėmis, susipažįstame iš vidaus, todėl siunčiame po vieną žmogų.

Dabar mūsų planas – 2027 metais prisijungti prie programos visa apimtimi. Ir turėti galimybę išsiųsti į šiuos mokymus penkis lietuvius.

Kol kas svarstome, kaip visa tai vyks. Norėtųsi, kad tai būtų LTOK mokymų programos dalis. Vykdome sporto administravimo kursus, vadybos kursus pažengusiems. O tarptautinė programa būtų kaip trečias šių mokymų žingsnis.

Reikėtų išsirinkti žmones iš tų, kurie baigia pažengusiųjų kursus, identifikuoti, kurie turi didžiausią potencialą, ambicijų ir galimybių užimti pozicijas tarptautinėse sporto organizacijose atstovauti Lietuvai ir į juos investuoti.

Mokymai labai naudingi, suteikia daugybę praktinių įgūdžių, naujų pažinčių. Ir, manau, sporto šakų federacijų atstovams, siekiantiems karjeros tarptautinėse organizacijose, tai gali būti labai naudinga.

– Ko mokoma NILE?

– Čia žmonės keičiasi patirtimi, idėjomis, diskutuoja. Programa skirta praplėsti dalyvių akiratį ir praturtinti jų mokymosi patirtį.

Švietimo programa apima strateginį tikslų nustatymą, asmeninio įvaizdžio kūrimą, įtikinamojo bendravimo metodus, tarpkultūrinį sąmoningumas ir supratimą, santykių kūrimą, motyvavimą, tarptautinį sporto lobizmą, jo planavimą, strategiją ir vystymą, tarptautinę sporto politiką. Taip pat nemažai dėmesio skirta viešajam kalbėjimui.

– Koks mokymų dalyvių amžius? Ar tai vien naujosios kartos atstovai, ar dalyvauja ir vyresni sporto lyderiai?

– Amžius – labai įvairus. Nuo jaunimo iki vyresnio amžiaus žmonių, užimančių aukštas pozicijas. Pavyzdžiui, nacionalinių sporto šakų federacijų prezidentai, kurie turi ambicijų, jau, galbūt, yra dalyvavę rinkimuose į tarptautines federacijas, nelaimėję. Bet šiuose mokymuose įgauna įgūdžių, kaip nugalėti kituose rinkimuose.

Be to, Šiaurės šalyse dauguma paralimpinių komitetų yra integruoti į olimpinius komitetus, tai dalyvauja ir paralimpinio storto atstovai. Yra žmonių ir iš neolimpinių sporto šakų. Buvo įdomu išgirsti ir paanalizuoti problemas, su kuriomis jie susiduria.

– Rugsėjį Švedijoje vykusiame baigiamajame seminare buvo paskelbta ir geriausia mokymų dalyvių lobizmo kampanija. Kaip rengiamos šios kampanijos – ar jos hipotetinės, ar skirtos praktiniam panaudojimui?

– Lobizmo kampanijos rengiamos nacionaliniu pagrindu. Rengiant galutinę užduotį, kiekviena šalis pasirenka vieną iš penkių savo dalyvių pasiūlytų temų ir ją pristato visai auditorijai ir lektoriui. Kadangi Lietuva, Latvija ir Estija turėjo tik po vieną žmogų, mes buvome prijungti prie kitų šalių.

Aš burtų keliu patekau į Danijos komandą. Pasisakėme kiekvienas, kokius esame išsikėlę tikslus. Ir nubalsavome už tai, kad parengsime lobizmo kampaniją 2029 m. Europos moterų futbolo čempionato kandidatūrai – Danija su Švedija norėtų rengti šį čempionatą.

Jos yra pateikusios paraišką ir šių metų gruodžio 3 dieną UEFA Vykdomasis komitetas priims galutinį sprendimą, kur bus surengtas 2029 m. žemyno čempionatas.

Sudarėme išsamų planą, ką turėtų atlikti Danijos ir Švedijos olimpiniai komitetai, kaip turėtų veikti, per kokius asmenis. Kaip paveikti UEFA Vykdomojo komiteto narius, kad jie balsuotų už paraišką.

Programos tikslas ir yra praktinė nauda, o ne tik hipotetiniai pasvarstymai. Labai džiaugiuosi, kad mano komandos darbas laimėjo apdovanojimą už geriausią lobizmo kampaniją. Nes skyrėme labai daug laiko ir pastangų savo darbui.

Mano komandoje buvo viena Danijos futbolo sąjungos vadovių. Būtent ji ir pasiūlė siekti šio tikslo. Pagalvojome, kad tai labiausiai praktinės naudos galintis duoti darbas, kurį galėtume padaryti šiemet, nes UEFA sprendimas paaiškės jau gruodį.

Žvelgėme per įvairius kampus. Identifikavome, kuriems UEFA Vykdomojo komiteto nariams tvarumas labai svarbus, kuriems svarbu, kad pirmenybes mažos tautos rengia kartu, o ne viena valstybė. Pabandėme rasti raktą į kiekvieno vykdomojo komiteto nario interesų sritį. Kas jam svarbu, ką jis savo kalbose pabrėžia, kokius tikslus kėlė kandidatuodamas į UEFA Vykdomąjį komitetą.

Be to, stadionai Danijoje ir Švedijoje yra kompaktiški. Rengti čempionatą dar atskirai pretenduoja Vokietija, Portugalija ir Lenkija. O, pavyzdžiui, Vokietijoje stadionai milžiniški, tad paskui jau sunkiau būtų grįžti prie mažesnių arenų. O mūsų palaikoma kandidatūra būtų lyg tarpinė stotelė. Vertinome ir ekonominius niuansus.

– Iš kur surinkti tiek informacijos?

– Viskas yra internete. Naudojome ir dirbtinį intelektą, bet daugiau dėl anglų kalbos, nes nei vienas nesame anglakalbiai. Todėl rengdami prezentaciją pasitelkėme ir DI.

– Ar viešasis kalbėjimas angliškai nekėlė problemų neanglakalbiams?

– Nėra lengva. Nors kai kalbu, jau man nereikia mintyse versti iš lietuvių į anglų.

Bet pats viešojo kalbėjimo mokymo principas buvo įdomus – kalbą reikėjo pasirašyti dar prieš atvykstant į seminarą. Ir paskaityti ją. Taip iškart iš komforto zonos išmesdavo. Pasakai, o tada visi beria pastabas.

Po to vėl rinkomės į salę ir lektorius pristatė visą teorinę medžiagą. Kaip kalbant laikyti rankas, kur kreipti žvilgsnį. Visa kūno kalba. Nes apie pranešimo struktūrą jau buvome kalbėję anksčiau sesijoje. Stovėsena, akių kontaktas, balso intonacijos. Jei jauti diskomfortą, paimk tušinuką ir laikyk rankoje. Jei jau labai blogai, atsistok už tribūnos. Visokių smulkių detalių atskleidė. Kaip laikyti rankas, kai yra tribūna ir kai jos nėra. Rodė pavyzdžius iš pasaulio lyderių kalbų, kas suveikia, kas nesuveikia, kodėl patiki ar nepatiki publika. Tai labai naudingi dalykai. Ir gali panaudoti net darbe, ne tik viešai kalbėdamas prieš didelę auditoriją.

Tada vėl grįžome į grupes ir vėl antrą kartą sakėme savo kalbas pritaikę teorines žinias.

Buvo nuostabu žiūrėti ir pačiam jausti – pristatymas skyrėsi kaip diena ir naktis.

– Ar labai skiriasi mūsų – Baltijos šalių, ir skandinavų mentalitetas?

– Analizavome Baltijos lyderystės tipą ir skandinavų. Buvau įsitikinusi, kad labai skiriamės. Tačiau naujausi tyrimai – 2023 metais atlikti – rodo, kad mes nuo skandinavų niekuo neatsiliekame. Ir mūsų jaunieji lyderiai ir vadovai didžiųjų organizacijų vadovaujasi tomis pačiomis vertybėmis ir sprendimų priėmimu. Todėl esame lygiaverčiai Skandinavijos atstovams vadovavimo prasme, lyderystės tipu.

– Kokiuose dar panašiuose mokymuose dalyvauja LTOK atstovai?

– Mes labai stengiamės išnaudoti IOC suteikiamas galimybes, o suteikia jis nemažai. Rengia lyderystės mokymus ir sportininkams, ir treneriams, medicinos personalui, vadybininkams. Kai tik yra galimybė, mes stengiamės ja pasinaudoti.