Artūras Gudaitis – apie kalbas dėl Eurolygos ir pirmąjį sezono derbį

LKL, kurią remia „Betsson“, čempionatas kaip reikiant įgavo pagreitį. Pirmenybėse prabėgus rugsėjui ir spaliui, atėjo laikas pripažinti pirmųjų sezono mėnesių naudingiausią lygos žaidėją.

Pirmuoju šio sezono MVP prizo gavėju tapo Vilniaus „Ryto“ vidurio puolėjas Artūras Gudaitis. 32-ejų krepšininkas per šešis mačus fiksavo 13 taškų, 7,3 atkovoto kamuolio, 1,8 rezultatyvaus perdavimo ir 22 naudingumo balų vidurkius. Pagal pastarąjį rodiklį jis buvo neprilygstamas visoje lygoje.

Vilniečiai šį laikotarpį Lietuvoje pažymėjo penkiomis pergalėmis ir viena nesėkme. Lygiai tokį patį balansą šiuo metu fiksuoja ir Giedriaus Žibėno kariaunos amžini priešai – Kauno „Žalgirio“ krepšininkai.

Vis dėlto dvivaldystė turnyrinės lentelės viršuje ilgai nesitęs. Jau sekmadienio vakarą Kaune, Nemuno saloje, „Rytas“ sugrįš ten, kur praėjusio sezono finiše buvo priverstas stebėti, kaip Edgaras Ulanovas ir kompanija į viršų kelia čempionų taurę. Sostinės krepšininkai varžovų teritorijoje mėgins nutildyti pergalių Eurolygoje įaudrintą žaliai-baltų sirgalių minią.

Šis susitikimas bus ypatingas ir dėl kitos priežasties. Tai bus pirmasis Ąžuolo Tubelio mačas prieš jo buvusią ekipą po skambaus perėjimo į mirtinų varžovų stovyklą praėjusią vasarą.

Savo buvusio komandos draugo situaciją puikiai supranta A.Gudaitis. Jis, būdamas 22-ejų, atliko atvirkštinį ėjimą ir „Žalgirio“ marškinėlius iškeitė į tuometinio „Lietuvos ryto“ aprangą. Pirmasis jo mačas prieš kauniečius baigėsi nesėkmingai – per vos šešias minutes jis nepelnė taškų, o Vilniaus klubas patyrė pralaimėjimą.

Apie įspūdingo žaidimo priežastis, kalbas dėl Eurolygos, grandų mūšį ir tai, kas laukia Ą. Tubelio – A.Gudaičio pokalbis su LKL.lt tinklalapiu.

– LKL, kurią remia „Betsson“, tapai rugsėjo ir spalio mėnesių MVP. Prie šio apdovanojimo galima pridėti ir neseniai gautą Čempionų lygos turo MVP prizą. Ar dabar sulaukiamas pripažinimas atspindi tavo dabartinę sportinę formą ir pasitikėjimą savimi?

– Manau, atspindi. Tikrai ta sportinė forma yra gera. Vasarą atidaviau daug darbo, kad pasiruoščiau kitam sezonui. Reikėtų paminėti ir trenerius, ir žaidėjus, su kuriais žaidžiu – trenerių pasitikėjimas, komandos draugai aplinkui, kurie pasitiki. Aišku, visur galima sakyti, kad galėtų būti kažko daugiau, kažko geriau, bet taip galima pažiūrėti visur. Žolė ne visada ir ne visur bus visa žalia.

– Ar turi omenyje kalbas, kad gali keltis į Eurolygos komandą?

– Ne, ekspertų nelabai klausau, bet antraštes matau, kad „Rytas“neturi įžaidėjo, „Rytas“ tą, „Rytas“ trečia... Manau, mes tikrai susiklijuosime, turime talentingų žaidėjų. Banaliai pasakysiu, bet manau, tikrai viskas bus normaliai.

– Turbūt galima palyginti su laikais Milane, kuomet teko rungtyniauti su Mike‘u Jamesu – grynu taškų rinkėju. Tada tai irgi netrukdė tau rinkti taškų. Galbūt tau palanku turėti gynėjus, kurie linkę rinkti taškus patys, o ne organizuoti žaidimą kitiems?

– Kas liečia Mike’ą, jis didžiąją laiko dalį turėdavo kamuolį, bet pamatydavo perdavimą. Atrodydavo, kad jis momentais sprendžia kiekvieną ataką, bet jeigu tu esi laisvas – jis pamatydavo. O dėl talentingų gynėjų – jie pritraukia dėmesį, ir tada dideliam žmogui atsiranda erdvės, po to ateina puolime atkovoti kamuoliai, jei moki. Aš moku pasiimti tas atakas. Čia,sakyčiau, mano arkliukas – tą mėgstu daryti, visada mėgdavau, tai nieko ypatingo nematau.

– Šiemet „Ryte“ esi bene vienintelis išreikštas centras. Gytis Masiulis ir Jacobas Wiley yra kitokio profilio. Kiek tai padeda, kai žinai, kad tavo rolė ir savybės komandoje yra unikalios?

– Manau, kiekvienam krepšininkui prideda stabilumo ir pasitikėjimo, kai tu žinai savo rolę – ką aš dabar turiu. Kai atvažiavau praeitame sezone, buvo mažiau aišku. Atvažiavau tarsi dėl Ąžuolo traumos, paskui Ąžuolas grįžo, turėjome didelę rotaciją. Tai nėra blogai, bet taip buvo. Ir pati fizinė forma – jos nelabai galėčiau sulyginti su šiais metais. O atsakant į klausimą, mes turime labai kitokio stiliaus centrą Masiulį, kuris gali padaryti kitus dalykus. Tai paverčia mus geresne komanda.

– Grįžtant prie Eurolygos temos, yra daug kalbų apie komandas, ieškančias papildymo priekinėje linijoje. Ar šie gandai blaško? Ar esi sau atsakęs, ką darytum gavęs pasiūlymą?

– Jeigu atsakant, ar blaško – mes su agentu esame sutarę kalbėti tik tada, kai yra kažkas konkretaus. Į jokius gandus nekreipiu dėmesio, per karjerą to išmokau. Tikrai negalvoju būdamas „Ryte“, kas būtų, jeigu išeičiau, ar kas būtų, jeigu būtų. Einu į kiekvieną treniruotę ir rungtynes su lygiai tuo pačiu nusiteikimu. Jeigu atsiras kažkas tokio, ko negalėsiu atsisakyti – negaliu meluoti, kad neišeisiu. Bet tai turėtų būti kažkas labai rimto, kad mane ištrauktų iš „Ryto“, nes man čia patinka, aš jaučiuosi gerai, ir viskas gerai.

– Po mėnesio Lietuvos rinktinės laukia vienintelis atrankos lango mačas su italais. Treneris Rimas Kurtinaitis tave puikiai pažįsta ir, tikėtina, po tokio sezono starto atkreips dėmesį į tave. Ar gavęs kvietimą į rinktinę, sugrįžtum į ją?

– Sakyčiau taip – tikrai važiuočiau į langą.

– Šį sekmadienį laukia pirmas sezono mačas su „Žalgiriu“ po pernai skaudžiai pasibaigusio finalo. Ar ta serija dar kirba jūsų galvose ir tarnauja kaip motyvacija šiemet? Ar tai visgi jau uždarytas etapas?

– Mes esame sportininkai, turbūt visi prisimename vasarą, tą seriją, kurios neuždarėme. Tai yra normalu – kartais tos mintys ateina, neslėpsiu. Dėl šio sezono – pasikeitusi mūsų komanda, jų – dar labiau pasikeitusi. Manau, tai yra nauja istorija, kurią reikės pradėti kurti jau šį sekmadienį. Žinome, kad nebus lengva, bus labai fiziškos rungtynės, niekas mums nieko neatiduos lengvai – reikės atstovėti.

– Turint omeny, kad turnyrinės lentelės prasme šių rungtynių įtaka dar nėra didelė, ar galima tikėtis, kad atmosfera ir įtampa vis tiek bus aukščiausio lygio?

– Manau, ten bus pasikūrusi arena. Žinant visą priešpriešą, vis tiek kiekvienas norės įrodyti ir kažką parodyti. Tos rungtynės, kad ir kaip kažkam galbūt atrodytų nereikšmingos, mums jos yra vienos iš tų, kuriose mes pasitikrinsime, kas esame. Pasimatys mūsų tikrieji veidai.

– Kiek ramūs jaučiatės dėl tų tikrųjų savo veidų?

– Aš ramiai jaučiuosi. Ruošiamės – turėjome savaitę pasiruošti. Negaliu nieko garantuoti. Tikrai turime daug naujokų, kurie galbūt nėra matę tokios atmosferos, tokio fiziško krepšinio. Bet tai bus gera repeticija prieš ateinančias kovas. Pasimatys, kas ir kaip.

– Per tokius mačus išryškėja emocinė lyderystė. „Rytas“ šiemet nebeturi Margirio Normanto, kuris ėmėsi šio vaidmens. Panašu, kad Gytis Radzevičius – tylesnis kapitonas. Ar ramu, kad reikiamu metu turėsite balsą, kuris galės prabilti?

– Kas liečia mūsų rūbinę, Radzevičius atlieka tikrai puikų darbą, aš prisidedu kiek galiu. Yra Martynas Paliukėnas – tikras vilnietis, žino ir aikštelėje parodo, kaip reikia žaisti ir atiduoti save. Tikrai netrūksta emocinio pakilimo ar paaiškinimo legionieriams, kiek tai svarbu kiekvienose rungtynėse, ypač prieš „Žalgirį“. Tai patirties klausimas. Viskas tvarkoje mūsų viduje, rūbinėje. Radzo atlieka puikų darbą, Margiris išvažiavo – didelė dalis darbo buvo jo, bet mes jį kažkiek kompensuojame, o sezono metu bus dar geriau.

– Puikiai supranti Ąžuolo Tubelio situaciją, nes pats karjeros pradžioje atlikai panašų ėjimą. Kaip pats prisimeni savo pirmąjį mačą prieš „Žalgirį“? Ir kaip, tavo akimis, tokiam išbandymui yra pasiruošęs Ąžuolas?

– Savo pirmųjų rungtynių (prieš „Žalgirį“ po perėjimo į „Lietuvos rytą“ – aut.) tikrai nepamenu, jei atvirai, bet automatiškai buvo jaudulio – tai žmogiška. O dėl Ąžuolo – net ir žinant jį, sunku pasakyti, į vidų neįlįsi. Tas jauduliukas yra normalus dalykas ir jis mus veda į priekį. Jis priėmė sprendimą, kuris, jo manymu, jo karjerą pakreips į viršų. Mes negalime jo smerkti – jis padarė, kaip jam geriau. O dėl emocinių aspektų – Ąžuolas yra stiprus emociškai ir tikrai atlaikys.

– Ar jis gali tikėtis iš jūsų papildomų alkūnių ar riebesnių žodžių?

– Alkūnes galime nusmailinti visiems, ne tik Ąžuolui (juokiasi). Tai yra normalu – derbis, fiziška kova. Noriu tik kad mūsų komanda suprastų, jog bus nelengva. „Žalgiris“ nulaužia rungtynes savo fiziškumu, gynyba. Jie turi labai gerą gynėjų grandį, Wrightas prisijungė, kuris buvo tai, ko jiems trūko iš praėjusių metų.

– „Žalgiris“ ką tik žaidė Eurolygos dvigubą savaitę, o jūs mačo Čempionų lygoje neturėjote. Iš tavo patirties Eurolygoje – kiek šis faktorius būna svarbus?

– Didžiausia, galbūt, emocinė pusė – kai turi tris rungtynes per savaitę, ir reikia emociškai atiduoti save, susikaupti, išlaikyti koncentraciją. Dėl fizinės pusės – kartais gerai turėti ritmą, kartais geriau savaitę nežaisti ir ruoštis. Dvi medalio pusės. Sekmadienį pamatysime, kaip geriau. „Žalgiris“ triuškino varžovus – rotacijos klausimas gal bus išspręstas, liks tik emocinis.