Patekimas į olimpines ar paralimpines žaidynes JAV atletams garantuos šešiaženklę premiją

 Jungtinių Amerikos Valstijų olimpiečiams siekti aukso retai kada reiškė ir finansinį saugumą, tačiau likus 99 dienoms iki žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos, pirmą kartą istorijoje vien patekimas į rinktinę garantuos šešiaženklę premiją.

Nuo 2026 m. žiemos olimpinių žaidynių Milane ir Kortinoje visi JAV olimpiečiai ir paralimpiečiai gaus po 100 tūkst. JAV dolerių dydžio dotaciją – tai revoliucinis pokytis, kurį įmanomu padarė 100 mln. dolerių auka JAV olimpiniam ir parolimpiniam fondui, kurią skyrė „Stone Ridge Holdings Group“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Rossas Stevensas.

„Netikiu, kad finansinis nesaugumas turėtų sutrukdyti mūsų šalies elitiniams sportininkams peržengti meistriškumo ribas“, – šių metų pradžioje išplatintame pranešime sakė R. Stevensas.

Jo Niujorke įsikūrusi investicinė bendrovė, kuri specializuojasi netradiciniuose turto valdymo sektoriuose, tokiuose kaip kriptovaliutos ir dailė, skyrė didžiausią auką fondo istorijoje.

Pagal naująją programą kiekvienas sportininkas, patekęs į olimpines ar parolimpines žaidynes, gaus 100 tūkst. JAV dolerių premiją, pradedant nuo artimiausių žiemos žaidynių. Ši suma, išmokama keturiomis dalimis, taps prieinama praėjus 20 metų po sportininko karjeros pabaigos arba sulaukus 45 metų – priklausomai nuo to, kas įvyks vėliau.

Kiekvienam olimpiečiui taip pat bus suteiktas 100 tūkst. JAV dolerių vertės gyvybės draudimas, kuriame galės būti nurodytas pasirinktas naudos gavėjas. Programa bus taikoma tik tiems sportininkams, kurių metinės pajamos neviršija 1 mln. dolerių, kad parama pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

Jungtinės Valstijos tebėra viena iš nedaugelio šalių, kurios olimpinių ar parolimpinių programų tiesiogiai nefinansuoja valstybė.

JAV olimpinė rinktinė didžiąją biudžeto dalį – apie 75–80 procentų – surenka iš rėmimo ir transliacijų sutarčių, o likusi dalis padengiama iš aukų ir labdaros. Toks modelis daugelį Amerikos olimpiečių privertė derinti treniruotes su papildomais darbais.

JAV olimpinio ir parolimpinio fondo prezidentė Christine Walshe naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė, kad 57 procentai JAV sportininkų per metus uždirba 50 tūkst. JAV dolerių ar mažiau.

„Sulaukusi 25 ar 26 metų pagalvojau: „Aš nebegaliu to daryti savo šeimai. Nebegaliu gyventi automobilyje. Turiu studijų paskolų. Turiu pradėti gyvenimą“, – naujienų agentūrai AP sakė biatlonininkė Deedra Irwin.

Paralimpietė Oksana Masters teigė, kad naujoji programa pagaliau užpildė ilgus metus egzistavusią spragą: „Būdami sportininkai, mes nekaupiame įmokų į pensijų fondus. Neturime tradicinių darbų, kurie tai leistų daryti. Jau seniai atėjo metas tokiam sprendimui.“

Kalnų slidininkas Gusas Schumacheris sakė, kad finansinis paskatinimas nekeičia jo sportinių tikslų, tačiau suteikia papildomos motyvacijos.

„Kalnų slidinėjimas paprastai nėra sportas, kuriame susikrauni turtus, – sakė G. Schumacheris . – Tie 100 tūkst. dolerių tikrai motyvuoja visus mus patekti į komandą, ypač tuos, kurie balansuoja ant ribos.“

Tiek piniginė išmoka, tiek draudimas kaupsis po kiekvieno dalyvavimo olimpinėse ar paralimpinėse žaidynėse. Tad sportininkas, tris kartus patekęs į rinktinę, teoriškai galėtų bendrai sukaupti 600 tūkst. JAV dolerių.