Šešios futbolo istorijos, prie kurių prisijungė sensaciją Švedijoje sukūręs mažo žvejų miestelio klubas

 Mažo Švedijos miestelio „Mjallby“ klubo sėkmė apskriejo visą pasaulį ir tapo naujausiu autsaiderių sėkmės pavyzdžiu Europoje, kadangi laimėjo Švedijos čempionatą, nepaisydamas visų prognozių.

Komanda, rungtyniaujanti vos aplink tūkstantį gyventojų turinčiame žvejų kaimelyje prie Baltijos jūros, iš pirmo žvilgsnio neturėjo jokios galimybės mesti iššūkį didžiausiems Švedijos klubams – ypač artimiausiam varžovui „Malmo“, kuris yra iškovojęs rekordinį 24 Švedijos lygos titulų skaičių.

Vis dėlto „Mjallby“ prisijungė prie retų, bet įkvepiančių Europos lygų čempionų sąrašo, kurie įrodo, kad mažesnės komandos taip pat gali pasiekti neįtikėtinų pergalių. Štai keli garsiausi tokie atvejai:

„Leicester“ (2016)

Nėra geresnės vietos pradėti – tai turbūt didžiausia futbolo pasaka.

Vos sezoną po to, kai per plauką išvengė iškritimo iš „Premier“ lygos, „Leicester City“ – kurio šansai prieš sezoną buvo vertinami 5000 prieš 1 – nustebino Europą, įveikdamas turtingiausius klubus ir pirmą kartą istorijoje laimėdamas Anglijos čempionatą.

Jamie Vardy, N’Golo Kante, Riyadas Mahrezas – šių vardų sąrašas tęsėsi be pabaigos. „Manchester City“, „Manchester United“, „Chelsea“ ir „Arsenal“ negalėjo sustabdyti šios iš centrinės Anglijos kilusios komandos, kurią treniravo charizmatiškas italas Claudio Ranieri.

„Boavista“ (2001)

Nuo 1946 metų tik viena komanda sugebėjo įsiterpti į tradicinę Portugalijos trijulės – „Porto“, „Benfica“ ir „Sporting“ – kovą dėl titulo.

Tai buvo „Boavista“, kuri 2001 metais iškovojo pirmą ir iki šiol vienintelį čempionės titulą savo 122 metų istorijoje, vadovaujama trenerio Jaime Pacheco.

Tais metais „Boavista“ pralaimėjo tik tris iš 34 rungtynių ir užsitikrino čempionų titulą dar likus vienam turui. Artimiausia varžovė „Porto“ atsiliko net 15 taškų, o nuo to laiko didysis trejetas šios situacijos daugiau nepakartojo.

„Kaiserslautern“ (1998)

Vienintelė komanda, laimėjusi Vokietijos „Bundesliga“ iš karto po paaukštinimo į aukščiausią lygą, buvo „Kaiserslautern“. Ji sugebėjo nustebinti visą Vokietijos futbolą ir aplenkti abu grandus – Miuncheno „Bayern“ ir Dortmundo „Borussia“.

Sezonas prasidėjo pergale 1:0 prieš „Bayern“ ir nuo to momento „Kaiserslautern“ neatsigręžė atgal.

Šį triumfą suplanavo treneris Otto Rehhagelis, kuris praėjus šešeriems metams sukūrė dar vieną stebuklą – atvedė Graikijos rinktinę į Europos čempionato viršūnę.

„Hellas Verona“ (1985)

Italijos futbolo istorijoje tai buvo labiausiai netikėtas čempionų titulas. „Hellas Verona“, kuklus šiaurės Italijos klubas, pranoko tokius grandus kaip Turino „Juventus“ (tais metais laimėjusį Europos taurę), „Roma“ (buvusią finalininkę metais anksčiau) ir Diego Maradonos „Napoli“, kad taptų „Serie A“ čempione.

Vos 1982 metais į aukščiausią lygą pakilusi „Verona“ laimėjo titulą keturių taškų persvara, vadovaujama trenerio Osvaldo Bagnolio.

Šis sezonas ypač įsiminė dėl danų puolėjo Prebeno Elkjaero įvarčio prieš „Juventus“, kai jis pelnė jį.. be bato, kuris nukrito atakos metu. Šis momentas tapo legenda Veronoje.

„Montpellier“ (2012)

Kataro investicijos į Paryžiaus „Saint-Germain“ 2011–2012 m. sezone turėjo pakeisti Prancūzijos futbolą, bet atėjo per vėlai – „Montpellier“ jau rašė savo pasaką.

Mažas klubas iš pietų Prancūzijos įspūdingu finišu pranoko PSG ir „Lille“, paskutinėse sezono rungtynėse trimis taškais aplenkdamas varžovus ir iškovodamas čempionų titulą. Komandai vadovavo Olivieris Giroud, kuris pelnė 21 įvartį ir tapo vienu rezultatyviausių lygos žaidėjų, o vasarą persikėlė į „Arsenal“.

Nuo tada PSG su savo žvaigždžių pilnu sąstatu beveik nenutraukiamai dominuoja „Ligue 1“, tad „Montpellier“ triumfas buvo tikras istorinis momentas – laiku ir vietoje.

„Nottingham Forest“ (1978)

Prieš „Leicester“ buvo „Nottingham Forest“.

Tai buvo iš vidutiniokų sudaryta komanda, vadovaujama legendinio Briano Clougho, kuri 1979 ir 1980 metais laimėjo Europos taurę, bet viskas prasidėjo dar 1978-aisiais, kai „Forest“ įveikė galingąjį „Liverpool“ ir tapo Anglijos čempione.

Vos metais anksčiau komanda tik ką buvo pakilusi į aukščiausią lygą, užėmusi trečią vietą antrajame divizione.

Visą šį stebuklą režisavo charizmatiškas treneris B. Cloughas, kuris dar 1972 metais buvo netikėtai laimėjęs Anglijos čempionatą su „Derby County“. 1978-aisiais jis pakartojo tai su „Forest“, o tais pačiais metais laimėjo ir Lygos taurę, finale įveikęs „Liverpool“.