„Brave CF“ čempiono diržą apgynęs Pavelas Dailidko: „Dar niekada taip nesijaudinau prieš kovą“

 Šeštadienį Vilniuje įvyko „Brave CF“ ir UTMA organizacijų mišrių kovos menų turnyras, kuriame „Brave CF“ sunkiasvorių čempiono titulą sėkmingai apgynė lietuvis Pavelas Dailidko (11-2), vos per 3 min. 17 sek. nugalėjęs prancūzą Gregory Robinetą (8-5).

P. Dailidko perėmė iniciatyvą nuo pat kovos pradžios, prirėmė varžovą prie narvo krašto, atliko keletą smūgių į kūną ir galvą, o G. Robinetas krito ant žemės ir kova buvo nutraukta.

P. Dailidko šių metų gegužės mėnesį „Brave CF 94“ turnyre antrajame raunde nugalėjo Odie Delaney ir pirmą kartą apgynė čempiono titulą, kurį P. Dailidko iškovojo 2024 m. rugsėjį, kai „Brave CF 88“ turnyre nokautavo lenką Patryką Dubielą (6-3).

„Lengva kova. Lengva kova su dideliu spaudimu, – po turnyro vykusioje spaudos konferencijoje sakė P. Dailidko. – Ką dar galiu pasakyti?“

– Kiek tau reiškė tas svajonės išsipildymas – pakovoti prieš savus žiūrovus? Laukei to labai, ir kaip visa tai atrodė realybėje?

– Tiesą sakant, visai nelaukiau. Tiek jaudulio buvo.. Dar niekada taip nesijaudinau prieš kovą.

– Kalbant apie pačią kovą – atrodei šiek tiek kantresnis, pradėjai ramiai, o tada vienu momentu, kai tavo kampas sakė „dabar“, paleidai smūgių kombinaciją, kuri ir atnešė pergalę, ar ne?

– Manęs kažkas klausė interviu, ar aš stengiuosi kuo greičiau pabaigti savo oponentą. Tai tikrai ne. Aš visada noriu pažaisti. Jeigu matau, kad jis jau palūžęs, tada jį pribaigiu. Ir aš mačiau, kad pabaigoje, kai jis bandė mane paspausti imtynėse, jis jau buvo palūžęs.

– Tai jau antra tavo titulo gynyba šioje organizacijoje. Kiek save matai būtent kaip šios lygos veidą, sunkiasvorių čempioną? Ar nori kilti dar aukščiau, ar būtent čia nori statyti savo palikimą?

– Viskas priklauso nuo „Brave“. Jeigu jie norės mane laikyti čia, aš su mielu noru, nes jie tikrai manimi rūpinasi ir prižiūri. Viskas priklauso nuo jų.

– Kokie ateities planai?

– Nelabai žiūriu į priekį. Kai man duoda priešininką, aš susikoncentruoju į jį. Niekada nesirenku varžovų – ką duoda, su tuo ir kovoju. Padarau kovą ir judu toliau.

– Kalbėjai, kad labai jaudinaisi prieš kovą. Kaip pavyko tai suvaldyti?

– Pas mane būna taip, kad prieš savaitę atvažiuoju ir viskas priklauso nuo to, su kokiais žmonėmis esu. Jeigu kompanija linksma, aš ir pats labiau atsipalaiduoju, bet jaudulys vis tiek yra. O visada dieną prieš kovą arba kovos rytą kažkas manyje tiesiog persijungia – ir viskas.