Barselonos teismas surado naujų įrodymų dėl „Barcelona“ apskaitos klastojimo ir pinigų švaistymo

Barselonos miesto teismas paskelbė naujas išvadas dėl 2019 m. „Barcelonos“ klubo sandorio su Antoine'u Griezmannu ir rado pagrįstų įtarimų dėl lėšų švaistymo bei apskaitos klastojimo.

Teisėjas mano, jog „Barcelona“ vadovai tuomet „Atletico“ klubui papildomai pervedė 15 mln. eurų, kad būtų nutrauktas galimo skundo tyrimas dėl derybų su A. Griezmannu, kurie vyko jam dar esant Madrido klubo žaidėju. Anot prokuratūros šį mokėjimą buvo bandoma užmaskuoti kaip sandorį dėl teisės į perspektyviausių jaunimo žaidėjų „peržiūrą“.

Teismo dokumentuose pažymima, kad toks papildomas mokėjimas, už tariamą jaunimo stebėsenos ir žaidėjų pirmenybę, realybėje buvo naudojamas kaip tarpininkavimas, siekiant užkirsti kelią „Atletico“ skundams dėl neteisėto A. Griezmanno viliojimo iki išpirkos sumažinimo nuo 200 mln. iki 120 mln. eurų. „Barcelona“ administracija, vadovaujama J. M. Bartomeu, esą sistemingai apeidinėjo FIFA ir federacijos taisykles dėl kontaktų su žaidėjais be jų klubo sutikimo.

„Teisminis tyrimas rodo, kad pinigų pervedimas iš esmės buvo už tylą ir skundo nebuvimą, o ne už bet kokią realią futbolo naudą ar žvalgybą“, – pažymima teismo išvadose.

Nors tokie sandoriai futbolo rinkoje tapo pusiau vieša paslaptimi, tokio masto atvejis Ispanijoje analizuojamas kaip išimtinis – prokuratūra mano, kad klubo buvusi vadovybė sukūrė schemą, leidusią neteisėtai manipuliuoti apskaitos ataskaitomis, o dalis pinigų galėjo būti skirta „diplomatiniam“ konfliktų sprendimui užkulisiuose.

A. Griezmannas „Barcelona“ gretose praleido du sezonus, tačiau sandoris buvo įvertintas kaip vienas prastesnių klubo istorijoje – saugas netapo komandos lyderiu ir jau 2022-aisiais sugrįžo į „Atletico“. Dabar bylą tiria specializuotos Ispanijos finansinių nusikaltimų institucijos ir J.M. Bartomeu laikotarpio klubo finansiniai veiksmai apžvelgiami naujame kontekste.