Panevėžio pasiilgęs Morrisas: „Grįžau paaugęs ir subrendęs“

Lietuvos krepšinio lygoje yra emocingų dvikovų, o tarp tokių galima priskirti ir Vilniaus „Ryto“ bei Panevėžio „Lietkabelio“ akistatas.

Šeštadienio rungtynių laukia ir Jamelas Morrisas, antrą sezoną žaidžiantis Panevėžyje ir puikiai suprantantis, kokio atkaklumo kova laukia.

Šiuo metu „Rytas“ su trimis pergalėmis žengia šalia Kauno „Žalgirio“ ir dar nėra suklupęs nė sykio. Panevėžiečiai, turintys du laimėjimus ir tiek pat nesėkmių, jau yra gavę šalto dušo tiek nuo „Šiaulių“, tiek Klaipėdos „Neptūno“.

J.Morrisas LKL.lt teigė, kad jo komandai reikia laiko – nuo pat pasirengimo kamavusios traumų problemos trukdė įeiti į ritmą ir savojo žaidimo paieškose panevėžiečiai yra iki šiol.

„Lietkabelio“ ir „Ryto“ akistata – šeštadienį, nuo 16.30 val., rungtynes stebėkite BTV ir „Telia Play“ platformoje.

„Ateikite ir palaikykite mus, padėkite sukurti mums karštą atmosferą“, – žinutę Panevėžio sirgaliams siuntė J.Morrisas.

LKL.lt – pokalbis su juo apie sugrįžimą į Panevėžį, brandą, „Lietkabelio“ sunkumus bei Jerricko Hardingo traumą.

– Esate grįžęs į buvusį savo klubą, kaip jaučiatės ir ar buvote pagalvojęs, kad šis sugrįžimas gali įvykti?

– Jaučiuosi labai gerai. Tai vieta, kurios labai pasiilgau – visų, nuo sirgalių iki trenerių. Prieš atvykdamas į Panevėžį negalvojau, kiek stipriai čia viskuo mėgausiuosi, tai supratau jau tam pirmam etapui pasibaigus. Norėjau čia grįžti ir dėl to esu laimingas.

– Kuo Panevėžyje mėgavotės labiausiai?

– Man tai buvo sėkmingi metai asmeniškai, man čia patiko lojalūs sirgaliai, kuriuos rasi tikrai ne visur, organizacijos profesionalumas. Čia jautiesi palaikomas visada – tiek gerais, tiek sunkiais laikais. Tai man reiškė daug. Jaučiausi Panevėžyje patogiai ir tai buvo svarbiausia.

– Ar sirgalių meilę jaučiate ir kasdienėse situacijose, už aikštės ribų?

– Nuolat gaunu sirgalių žinutes, gaudavau net tada, kai žaidžiau ne Panevėžyje – Italijoje, Prancūzijoje. Jie man nuolat rašydavo: grįžk. Sakydavo, kad manęs pasiilgo. Grįžęs čia taip pat gaunu žinutes, net po skaudžių pralaimėjimų „Šiauliams“ ar Chemnico „Niners“, vis tiek jaučiu palaikymą ir paguodą, kad viskas bus gerai. Tai daug ką pasako ir tai reiškia daug, yra nedaug vietų, kur sirgaliai palaiko štai taip.

– Panevėžyje jūsų nematėme porą metų – tuo metu žaidėte Brindizio „New Baskets“ ir Šalono „Elan“ klubuose. Ar per šį laiką kažkuo pasikeitėte kaip žaidėjas ar asmenybė?

– Kažkiek paaugau, subrendau, į viską žiūriu rimčiau nei anksčiau. Dabar visko nepriimu savaime, labiau vertinu, kiek kiekvienos rungtynės yra svarbios. Tai išmokau būtent per šiuos dvejus metus, nes komandiškai vis sunkiai pradėdavome sezonus ir atsidurdavome apačioje. Pajaučiau, kiek svarbi yra kiekviena sezono dalis – tiek pradžia, tiek vidurys, tiek pabaiga.

– Po mėnesio švęsite 33-ąjį gimtadienį, ar jau galite save priskirti prie veteranų?

– Taip, psichologiškai taip. Manau, kad lūžio taškas įvyko Italijoje, kuomet su komanda buvome apačioje, turėjome traumų ir mums nesisekė, bet antroji sezono dalis buvo geresnė, tik to neužteko. Daug vaikinų tuo metu žvalgėsi į mane, norėjo patarimų, man teko subręsti ir neparodyti savo emocijų, likti pozityviu ir susikoncentravusiu į optimizmą. Nenorėjau, kad jie matytų, jog dėl sunkios situacijos jaučiu negatyvias emocijas.

– Kol kas LKL, kurią remia „Betsson“, žaidžiate net geriau nei prieš dvejus metus. Kiek svarbus jaučiatės šiam „Lietkabeliui“?

– Svarbiausia, kad jaučiuosi patogiai. Turiu komandos draugus, kurie žino, kaip žaidžiu, turiu trenerius, kurie žino, koks aš žaidėjas. Tai viską lengvina. Prieš dvejus metus sunkiai pradėjau sezoną, ypač LKL, kurią remia „Betsson“, nenorėjau tos klaidos kartoti. Taip, sezonas ilgas, 4 ratai, bet norėjosi pradėti gerai ir padėti komandai kiek įmanoma geriau, būnant lyderiu.

– Ar Nenado Čanako žaidime per tuos dvejus metus pasikeitė daug detalių, ar radote daugumą panašių dalykų?

– Jo stilius liko toks pats, gal mano išnaudojimas truputį skiriasi, bet kaip komanda turime panašų braižą, tikslus ir ambicijas. Norisi pasiekti daugiau, nei prieš dvejus metus, kai čia rungtyniavau. Tada likome treti Citadele KMT ir LKL, kurią remia „Betsson“, bet norisi turėti didesnius tikslus dabar.

– Kol kas sąskaitoje turite 2 pergales ir tiek pat nesėkmių LKL, kurią remia „Betsson“. Europos taurėje įveikėte Stambulo „Bešiktaš“, bet kritote prieš Chemnico klubą. Kokius didžiausius sunkumus kol kas išgyvena „Lietkabelis“?

– Turėjome daug traumų, ilgą laiką treniruotėse neturėjome pilnos sudėties, dabar vyrukai po truputį grįžta, po truputį visi einame į ritmą. Turime komandoje tų pačių veidų, bet vis tiek esame nauja komanda. Turime geriau pažinti vienas kitą aikštėje, turime priprasti prie dvejų rungtynių per savaitę, sezonas ilgas – negali nusiminti, jei kažkuriuo etapu tau nesiseka ir negali pernelyg džiaugtis, jei pradedi gerai. Viskas bus gerai.

– Ar turite paaiškinimų kontrastams, kodėl iš „Lietkabelio“ viename mače galima tikėtis geros pergalės, o kitame jau yra triuškinamai pralaimima oponentams?  

– Blogų rungtynių nutinka. Tai galima aiškinti ir tuo, kad neišlaikėme tokio paties intensyvumo, kaip tose pačiose rungtynėse su „Bešiktaš“. Kartais veikia ir išvykos faktorius, bet tai nėra pasiteisinimas. Prieš geras, bėgančias, fizines komandas, kokia buvo Chemnico, reikia žengti į aikštę tokiu pat intensyvumu, nes tai gali kainuoti pergalę.

– Pats paminėjote traumas. Kiek jos apsunkina reikalus jūsų komandai?

– Tai labai veikė sezono starte, bet situacija gerėja. Kai pradėjome pasirengimą, kai kurie vaikinai dar turėjo traumas nuo praeito sezono ir negalėjo dirbti kartu. Bet esame profesionalai – negalime tuo teisintis. Traumos yra krepšinis dalis. Dabar vaikinai grįžta, tikimės netrukus sulaukti ir Trey‘aus, kuris turi būti svarbi komandos dalis. Laukiame ir Dovio.

– Kalbant apie T.Drechselą, ar stebite jo vaizdo tinklaraštį „Youtube“?

– Žinoma, žiūrėjau net nežaisdamas Panevėžyje, jis kuria gerą, naudingą turinį profesionalams, taip pat gali įkvėpti jaunus žaidėjus, siekiančius karjeros.

– Kitos jūsų rungtynės laukia prieš Vilniaus klubą. To negalima vadinti derbiu, tačiau akistata tarp „Ryto“ ir „Lietkabelio“ visada yra emocinga. Ar šis mačas kažkuo ypatingesnis ir jums?

– Taip, tai visad emocingos rungtynės, tai mačas, kurį labai norisi laimėti, suprantame jo svarbą. Esame dvi stiprios komandos, žaidžiančios tarptautiniuose turnyruose, bus įdomu. Žaisime prie savų sirgalių, norisi atrodyti kaip įmanoma geriau ir siekti pergalės. „Rytas“ šiemet atrodo gerai, mes irgi galime tokie būti, norisi tai parodyti.

– Kokiais būdais galima sustabdyti „Rytą“?

– Turime atremti jų energiją, fiziškumą. „Rytas“ turi tiek gerus vietinius, tiek legionierius, reikia būti nuo pirmų minučių pasiruošusiems jų fiziškumui tiek puolime, tiek gynyboje. Turime bėgti, būti kieti ir intensyvūs.

– Ar matėte šiurpią Jerricko Hardingo traumą ir kaip į tą epizodą reagavote pats?

– Tai buvo baisus kritimas. Su Jerricku tuo pačiu lėktuvu atskridome į Lietuvą, susitikome ten, kažkiek pasikalbėjome. Jis geras žaidėjas, geras žmogus, nekenčiu matyti tokius nutinkančius epizodus. Meldžiuosi, kad jis atsistatytų gerai ir būtų svarbus žaidėjas „Rytui“.